Tautinės eskadrilės formavimo pradžia laikytinas 1940 m. rugpjūčio 30 d. LSSR liaudies komisarų tarybos nutarimas dėl Lietuvos kariuomenės reorganizavimo į Darbininkų ir valstiečių Raudonosios Armijos 29 teritorinį šaulių korpusą ir 1940 m. rugsėjo 7 d. DVRA 29-ojo teritorinio šaulių korpuso vado įsakymas karo aviacijai Nr. 9. Šio įsakymo pirmu paragrafu „… iš karo aviacijos formuojama 29 ŠT korpuso aviacijos eskadrilė, pagal Raudonosios Armijos atskiros korpuso eskadrilės taikos meto etatų Nr. 2 variantą „A“.
Iš keturių Lietuvos Karo aviacijos aviacijos grupių (I, II, III grupė po 3 eskadriles ir Karo aviacijos mokyklos grupė) DVRA suformavo tik vieną korpuso aviacijos eskadrilę. Jos personalą sudarė 208 žmonės (77 – vadovaujančiojo personalo, 72 – jaunesniojo vadovaujančiojo ir 59 eiliniai), eskadrilei aptarnauti buvo numatyta 19 automašinų. Eskadrilė turėjo per 20 lėktuvų.
Tautinės eskadrilės bazė buvo nebaigtas įrengti Pivonijos aerodromas[1] prie Ukmergės. Pagal sovietines slaptumo taisykles, eskadrilės pašto adresas buvo „Ukmergė, pašto dėžutė 100b“.
Vadovybė ir personalas
Sovietų politinis vadovas (be antpečių) ir liaudies seimo narys (su raudona rože švarko atlape) praneša Lietuvos liaudies kariuomenės puskarininkiams, kad jie netrukus taps „šlovingosios Raudonosios armijos nariais“. 1940 m. liepos 19 d. Kaunas.
1940 m. rugsėjo 7 d., slaptu Liaudies kariuomenės vado įsakymu Karo aviacijai Nr. 9 eskadrilę formuoti ir vado pareigas laikinai eiti paskirtas gen. št. plk. ltn. Juozas Jankauskas. Spalio mėn. eskadrilės vadu buvo paskirtas majoras J. Kovas, pavaduotoju – leitenantas Jarčiuk, komisaru – Zaika.
1940 m. spalio 12 d. įsakymu Karo aviacijai Nr. 87 į 29-ojo šaulių teritorinio korpuso atskirąją eskadrilę paskirti:
1. majoras Jurgis Kovas (eskadrilės vadu). Žvalgas
2. majoras Balys Brazys. Pilotas
3. majoras Petras Masys (vyriausias eskadrilės šturmanas). Žvalgas, 3 eskadrilės vadas
4. kapitonas Albinas Bulvičius (eskadrilės štabo viršininkas). Žvalgas, aviacijos štabo lll-io skyriaus viršininkas
5. Inžinerijos kapitonas Kostas Seklaitis (ryšių tarnybos viršininkas).
9. kapitonas Vaclovas Žukas l-mos grupės žinių karininkas.
10. kapitonas Juozas Vaičeliūnas. Žvalgas.
11. kapitonas Vladas Šlikas. Žvalgas.
12. kapitonas Juozas Žilys. Pilotas.
13. kapitonas Viktoras Sakalas (eskadrilės vyr. ginklininkas).
14. kapitonas Norbertas Adomkaitis. Pilotas.
15. kapitonas Jonas Kazokaitis. Žvalgas.
16. kapitonas Arturas Drejeris. Buhalteris
17. kapitonas Jonas Palėjus. Tvarkė eskadrilės ūkį.
18. kapitonas Antanas Naujokas. Autobūrio vadas.
19. kapitonas Juozas Pušneraitis. Paleistas į atsargą 1940.12.31.
20. kapitonas Aleksas Mariūnas. Pilotas.
21. kapitonas Kostas Biknius. Pilotas. Suimtas
22. leitenantas Kazys Markus. Žvalgas.
23. leitenantas Medardas Vasiliauskas. Aerodromo kuopos vadas.
24. leitenantas Aleksandras Kostkus. Pilotas.
25. leitenantas Vladas Malinauskas. Pilotas.
26. leitenantas Viktoras Kantauskas. Pilotas.
27. leitenantas Petras Aleksonis. Pilotas.
28. leitenantas Bronius Norkus. Pilotas
29. leitenantas Juozas Kalasiūnas. Žvalgas.
30. leitenantas Juozas Karosas. Žvalgas.
31. leitenantas Vytautas Bieliauskas. Žvalgas.
32. leitenantas Antanas Špokas. Žvalgas.
33. leitenantas Stasys Šeštokaitis. Pilotas.
34. leitenantas Balys Morkūnas. Žvalgas.
35. leitenantas Juozas Kasperas. Žvalgas.
36. leitenantas Vytautas Stankūnas. Žvalgas.
37. leitenantas Petras Urbietis. Žvalgas.
38. leitenantas Antanas Navaitis. Žvalgas.
39. leitenantas Bronius Oškinis. Pilotas.
40. leitenantas Mečys Bužėnas. Pilotas.
41. leitenantas Albinas Molis. Žvalgas.
42. leitenantas Bronius Sergautis. Žvalgas.
43. leitenantas Stasys Bulota. Žvalgas..
44. leitenantas Pranas Matulionis. Ūkio būrio vadas.
45. Jaunesnysis leitenantas Jurgis Kasmauskas. Pilotas
46. Jaunesnysis leitenantas Vladas Baškys. Žvalgas
47. Jaunesnysis leitenantas Vytautas Ilgūnas. Pilotas. Meterologijos tarnybos vadovas.
48. Jaunesnysis leitenantas Aleksandras Morkus. Pilotas.
49. Jaunesnysis leitenantas Kazys Petrikas. Žvalgas.
50. Jaunesnysis leitenantas Kazys – Justinas Grigaitis. Inžinierius – ginklininkas.
51. Jaunesnysis leitenantas Antanas Gerdaitis. Inžinierius -ginklininkas
52. Jaunesnysis leitenantas Jonas Valys. Pilotas.
53. Jaunesnysis leitenantas Vytautas Baltutis. Žvalgas.
54. Jaunesnysis leitenantas Antanas Janulis. Gydytojas.
55. viršila Motiejus Garunkštis. Pilotas.
56. puskarininkis Povilas Vintis. Pilotas.
57. puskarininkis Albinas Eidukonis. Pilotas.
58. puskarininkis Povilas Liukpetris. Pilotas.
1940 m. lapkričio 2 d. Karo aviacijos likvidacinės komisijos įsakymu Nr. 1 remiantis Pabaltijo YKA vado slaptu įsakymu Nr. 0168 nuo spalio 22 d. į 29-ojo korpuso atskirąją eskadrilę paskirti:
1. leitenantas Klemensas Putna. Žvalgas.
2. jaunesnysis leitenantas Juozas Martusas. Žvalgas.
Be jau išvardintų, eskadrilėje tarnavo:
1. viršila Petras Kreivys. Pilotas.
2. jaunesnysis puskarininkis Juozas Astikas. Pilotas.
Lėktuvus aptarnavo lietuviai mechanikai A. Jankus, J. Serbenta, J. Grigas, Šakėnas, J. lbėnas bei 3 ar 4 rusai ir vienas rusas inžinierius.[3] 1941 metų pavasarį į eskadrilę atvyko dar apie 100 raudonarmiečių naujokų.
Tautinės eskadrilės lakūnai dėvėjo Lietuvos kariuomenės uniformas su sovietiniais skiriamaisiais ženklais. SSRS gynybos komisaro S. Timošenko ir Generalinio štabo viršininko B. Šapošnikovo 1940 m. rugpjūčio 17 d. direktyva Nr. 0/2/105022 ir Pabaltijo YKA vado 1940 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 0010 ankstesnė uniforma su sovietiniais skiriamaisiais ženklais buvo palikta visiems daliniams, suformuotiems iš buvusių Baltijos šalių kariuomenių.
Per 1941 m. birželio trėmimus nukentėjo mažiausiai dešimt Tautinės eskadrilės lakūnų: birželio 14 d. buvo suimti septyni (taip pat ir eskadrilės gydytojas Itn. Janulis), birželio 15 -16 d. – dar trys lakūnai (ltn. Urbietis, ltn. A. Navaitis, j. ltn. Martusas), kurie buvo ištremti į į lagerį 300 km atstumu į šiaurės rytus nuo Krasnojarsko.
Ginkluotė ir įranga
Anbo-51 su Lietuvos karo aviacijos ženklais
Tautinei eskadrilei buvo perduota apie 20 buvusios Lietuvos Karo aviacijos orlaivių:
Eskadrilė turėjo kilnojamas lauko dirbtuves, radijo stotį, fotolaboratoriją, keliolika sunkvežimių ir kt. Pivonijos aerodromas buvo prastai įrengtas, nesant pakankamai angarų, dalis lėktuvų buvo laikoma lauke. 1940 m. gruodžio 9 d. atliktos inspekcijos metu buvo nustatyta daug trūkumų:
"1940.12.09 korpuso štabo valdyba, patikrinusi korpuso aviacijos eskadrilėje kaip laikomasi vidaus tvarkos ir kaip organizuojamas mokymas, nustatė:
I. Vidaus tvarka.
a) lėktuvai: viena dalis laikoma lauko angaruose, kita - lauke. Nei vienas lėktuvas neužplombuotas.
b) aerodromas: aerodromas neįrengtas. Jo dydis 280/600. Angarų nėra. Radijo stotis (AD) į korpuso radiosistemą neįjungta.
II. Trūkumams ištaisyti įsakau:
1. Dėl vidaus tvarkos: Visus lėktuvus plombuoti, kaip numato NKO įsakymas.
2. Dėl mokymo: Eskadrilę aprūpinti būtiniausiomis šturmanų priemonėmis.
3. Už blogą materialinės dalies laikymą ir nevykdymą NKO įsakymo dėl lėktuvų plombavimo korpuso eskadrilės vadui ir komisarui reiškiu pastabą.
E. korpuso vado p. div.gen. Vitkauskas
Korpuso komisaras brig.kom. Cariov
E. štabo viršininko p. brig.gen. Černius“
1940 gruodžio 18 d. 29 T.Š. korpuso įsakymas Nr. 032
Dauguma eskadrilės dokumentų saugoma Centriniame sovietų armijos archyve Maskvoje (f. 36396 ap. 1 b. 1).
Dalyvavimas karo veiksmuose
Prasidėjus Vokietijos-SSRS karo veiksmams, dauguma eskadrilės personalo buvo atostogose Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Eskadrilės personalą į atostogas eskadrilės vadas išleido birželio 20 d. Prasidėjus karo veiksmams, birželio 22 d. antroje pusėje dalis personalo susirinko Ukmergėje. Eskadrilės vadas mjr. Kovas, nepavykus susiekti su korpuso štabu Vilniuje ir gauti nurodymų dėl tolimesnių veiksmų, į Pabradę, kur buvo divizijos štabas, pasiuntė lėktuvu ltn. Kostkų ir ltn. Stankūną. Jie pargabeno įsakymą eskadrilei birželio 23 d. persikelti į Pabradės aerodromą.
Birželio 23 d. ryte antžeminės tarnybos – lauko dirbtuvė, fotolaboratorija, radijo stotis, kitas turtas su aerodromo apsauga sunkvežimiais išvažiavo Vilniaus kryptimi.
Birželio 23 d. ryte prieš pat išvykimą j. ltn. Morkus naikintuvu “Gloster Gladiator“ padarė virš Pivonijos kelias aukštojo pilotažo figūras, paskui staigiai nėrė žemyn ir nukrito. Avarijos priežasčių niekas netyrė, eskadrilė išskrido į Pabradę.
Nusileidusius Pabradėje Tautinės eskadrilės lėktuvus apšaudė vokiečių lėktuvas. Du lėktuvai buvo išvesti iš rikiuotės. Eskadrilės vadovybė nutarė birželio 24 d. trauktis į Sovietų Sąjungą: psk. A. Guja tvirtina, kad buvo nuspręsta skristi į Mogiliovą, ltn. Kostkus – kad į Gomelį.[4]
Birželio 24 d. trys Tautinės eskadrilės ANBO-41 ir 3 ANBO-51 grįžo į Ukmergę, kur nusileidę prie Siesikų ežero pasidavė Vokietijos kariuomenei. Dar vienas ANBO-41 (pil. jaunesnysis puskarininkis Astikas), birželio 23 d. apšaudė Ukmergės Kauno gatvėje iš kulkosvaidžio apšaudė besitraukiančią sovietų kariuomenės koloną ir perskrido į Rytprūsius.
Iš į SSRS gilumą išskridusių Tautinės eskadrilės lėktuvų vieną (ltn. Kalasiūnas, politvadovas Zaika) DVRA zenitinės pajėgos numušė Baltarusijoje, vienas, kuriuo skrido eskadrilės vadas mjr. Kovas ir pavaduotojas ltn. Jarčiuk, dėl neaiškių priežasčių sudužo Baltarusijoje. Duomenų apie į SSRS gilumą pasitraukusios Tautinės eskadrilės dalies dalyvavimą tolesniuose karo veiksmuose nėra.
Išformavimas
Tautinė eskadrilė oficialiai buvo išformuota 1941 m. rugsėjo 23 d. kartu su pirmąja DVRA 29-ojo korpuso sudėtimi.
(LT) Navaitis, A., Tautinė eskadrilė, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?386
(LT) Ukmergėje – paskutinis Lietuvos aviacijos poligonas, Gimtoji žemė 2018 gegužės 27 d., https://www.gzeme.lt/2018/05/27/ukmergeje-paskutinis-lietuvos-aviacijos-poligonas/
