Tauragės geležinkelio stotis – geležinkelio statinių kompleksas Tauragės mieste, Pagėgių–Šilėnų geležinkelio linijoje, Tremtinių kelyje 25. Nuo 2001 m. stotyje aptarnaujami tik krovininiai traukiniai.[1]2003 m. prie stoties pastato atidengta paminklinė lenta 1941–1953 m. trėmimams atminti.
Istorija
Stotis įrengta 1916 m.[2]kaizerinei Vokietijai nutiesus geležinkelį iš Lauksargių į Šilėnus. Tai buvo neišvaizdus, nedidelis medinis pastatas. dienų. Prie Jūros upės pastatyta vandens siurblinė, stoties teritorijoje – vandens bokštas, turėjęs aprūpinti stotį ir garvežius vandeniu. Dabartinių Stoties gatvės ir Tremtinių kelio sankryžoje pastatytas pirmasis stoties pastatas. 1919 m. stotį perėmus Lietuvos vyriausybei, susirūpinta stoties sutvarkymu ir plėtra: 1925 m. parengtas naujų stoties rūmų (atidaryti 1930 m.), dirbtuvių su sandėliu, komercijos agentų bagažinės su gaisrine ir tualetų projektas. 1938 m. išplėsta stoties teritorija, padidintas kelynas, numatytos anglių, malkų, durpių saugyklos.[3] 1941 m. birželio 14 d. į stotį pirmą kartą atvyko gyvuliniai vagonai Lietuvos gyventojams tremti.[4] Sovietmečiu stotis praleisdavo apie 20–23 krovininius ir keleivinius traukinius per parą.[1]
Stoties rūmai – kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 30622). Pastatui būdingas XX a. 3-ojo dešimtmečio art deco stilius, jis įvardijamas vienu gražiausių tarpukario pastatų Tauragėje, valstybės saugoma kultūros vertybė.[6]
1925 m. keleivinės stoties pastatą suprojektavo Edmundas Alfonsas Frykas su istorizmo stiliaus moderno elementais.[7] Rūmai pastatyti 1927–1930 m., kiek toliau į pietvakarius nuo senojo stoties pastato. Ant stoties pagrindinio fasado esama skydo ir Gediminaičių stulpus vaizduojančio ženklo. Sovietmečiu jis buvo užtinkuotas, tačiau 2003 m., pastatą remontuojant, heraldinis akcentas buvo surastas ir vėl atidengtas. Pastato viduje dominuoja du aukštus užimanti keleivių salė. Prieškariu antrajame pastato aukšte buvo geležinkelio tarnautojų butai, juose tauragiškiai gyvena ir dabar.[8]
