Taujėnų valsčius

55°23′š. pl. 24°46′r. ilg. / 55.39°š. pl. 24.76°r. ilg. / 55.39; 24.76

Taujėnų valsčius
Laikotarpis: XVI a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Taujėnai,
Taujėnai (kaimas) (1877)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Ukmergės apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Ukmergės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Ukmergės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Ukmergės apskritis (1944–1950)

Taujėnų valsčius (rus. Товянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje, į šiaurę nuo Ukmergės. Centras – Taujėnai, kurį laiką – Taujėnai (kaimas).

Istorija

Minimas nuo XVI a. 1-osios pusės, atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kavarsko rajonui (8 apylinkės) ir Ukmergės rajonui (1 apylinkė).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6171 627 kiemai [2] 10 seniūnijų 113
1923 m.[3] 263 8357 1684
1932 m. 257 9050 12 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)		 265 9 apylinkės [5]

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Baleliai Balelių seniūnija Balelių apylinkė
Baravykai Baravykų seniūnija -
Domeikiai Domeikių seniūnija -
Gudeliai - Gudelių apylinkė
Laviškis - Laviškio apylinkė
Lėnas Lėno seniūnija -
Mariniškiai Mariniškių seniūnija -
Paąžuoliai - Paąžuolių apylinkė
Pamernackai Pamernackų seniūnija -
Radeckai Radeckų seniūnija -
Radžiūnai Radžiūnų seniūnija Radžiūnų apylinkė
Šalnos Šalnų seniūnija Šalnų apylinkė
Taujėnai Taujėnų seniūnija Taujėnų apylinkė
Užulėnis - Užugirio apylinkė
Užupušiai Užupušių seniūnija -
Varžos - Varžų apylinkė
Žibučiai Žibučių seniūnija -
Iš viso: 12 seniūnijų 9 apylinkės

Gyvenvietės

Valsčiuje 1923 m. surašymo metu buvo šios gyvenvietės:

  • Akmenytės vs.
  • Albickėlių k.
  • Albickėlių vs.
  • Aukštalaukės vs.
  • Bagnapolio vs.
  • Balalių dv.
  • Balalių k.
  • Balalių plv.
  • Baraučiznos k.
  • Baravykų k.
  • Blauzduvės vs.
  • Bugeniškių dv.
  • Čebatoriškių k.
  • Dameikių k.
  • Dembuvkos (Ąžuolytės) plv.
  • Dumblių vs.
  • Gaidelių k.
  • Gaivenių k.
  • Garbenų k.
  • Gaspariškių k.
  • Gelučių k.
  • Gelučių vs.
  • Genetinių k.
  • Giedraitiškių k.
  • Gudelių k.
  • Ilgatrakio vs.
  • Ivankos vs.
  • Jadvišynės I vs.
  • Jadvišynės II vs.
  • Janušių k.
  • Jasiuliškių I vs.
  • Jasiuliškių II dv.
  • Jusiškio k.
  • Kalnelių vs.
  • Kalnų vs.
  • Kapelių vs.
  • Kartanų (Augustinavos) vs.
  • Kartanų k.
  • Kartanų plv.
  • Konstantinavos dv.
  • Kraupėnų k.
  • Krenkalnio (Pustagirio) vs.
  • Kurklintiškių k.
  • Laukagalių I k.
  • Laukagalių II k.
  • Laviškėlių vs.
  • Laviškių dv.
  • Laviškių k.
  • Lėnų k.
  • Lėnų plv.
  • Makoriškių vs.
  • Maldenių k.
  • Mariniškių k.
  • Mažeikių k.
  • Misonių vs.
  • Miškinių k.
  • Miškinių vs.
  • Namikių k.
  • Namikių plv.
  • Naručių k.
  • Naujasodžių k.
  • Neprausčių k.
  • Neprausčių plv.
  • Novoroždestvenskos k.
  • Paežerio vs.
  • Pagojo vs.
  • Pakėnų k.
  • Pamernackų k.
  • Pamušės dv.
  • Pamušės k.
  • Pamušio dv.
  • Pastrazdiškių vs.
  • Pausiogynės vs.
  • Paužuolių k.
  • Piltekų vs.
  • Pravackų k.
  • Punių k.
  • Pupeliškių vs.
  • Pustagirių vs.
  • Radeckų (Kongeliškių, Vološini
  • Radeckų plv.
  • Radžiūnų k.
  • Radžiūnų plv.
  • Ringelių k.
  • Ringių k.
  • Sakusčių k.
  • Samboliškių vs.
  • Skabeikių k.
  • Skaistužio vs.
  • Staskūniškių dv.
  • Steprų vs.
  • Strazdų plv.
  • Svirnų Aukšt. dv.
  • Svirnų Žem. dv.
  • Šalnų k.
  • Šarkėnų k.
  • Šelkavos dv.
  • Šilų (Bagumilavos, Šilagalio)
  • Šiukštiškėlių k.
  • Šiukštiškių k.
  • Šivelų k.
  • Šlaitų k.
  • Šlenių k.
  • Šobliškių (Jakūbiškio) k.
  • Švikaučiškių k.
  • Taujankų k.
  • Taujėnų dv.
  • Taujėnų k.
  • Taujėnų mstl.
  • Trakų k.
  • Tulušių k.
  • Ungurių k.
  • Užkapių vs.
  • Užulėnio k.
  • Užupušių k.
  • Užuraisčių vs.
  • Vadų k.
  • Vagarių k.
  • Varilėnų k.
  • Varžų k.
  • Vilpišių k.
  • Viškonio dv.
  • Vladislavavos (Smėlytės) vs.
  • Žibučių k.
  • Žilvičupės k.
  • Žiogelėnų I vs.
  • Žiogelėnų II vs.
  • Žiogų vs.

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1829 Zamūšė Boleslovas Dluskis, vienas žymiausių 1863 m. sukilimo vadų Lietuvoje, tapytojas ir gydytojas 1905
1874 Užulėnis Antanas Smetona, Lietuvos prezidentas 1944
1891 Radeckai Vaclovas Griganavičius, karininkas 1940
1892 Baleliai Ignas Bujakas, gydytojas 1983
1909 Šalnos Vaclovas Baravykas, pedagogas 1974
1928 Šarkėnai Alfonsas Gudzevičius, dailininkas 2009
1931 Jusiškis Aloyzas Sakalas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras 2022
1937 Šalnos Alfonsas Čekauskas, pedagogas 2019

Šaltiniai

  1. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
  5. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165
  6. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 752 psl.
  7. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 761 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 168