Tarybų Rusija pripažino Estijos respublikos nepriklausomybę de jure ir atsisakė visų teisių į jos teritoriją. Sutartis nustatė sieną tarp Tarybų Rusijos ir Estijos respublikos ir aprašė estų, pasitraukusių į Rusijos gilumą dėl karo ir jų turto grįžimą. Rusija sutiko sumokėti Estijai 15 mln. aukso rublių, dalį Rusijos imperijos aukso atsargų. Iš Estijos pusės sutartį pasirašė Jaan Poska, iš Rusijos pusės – Adolf Joffe, taip pat kiti sutarties dalyvių atstovai.
Tartu sutartis laikoma Estijos respublikos gimimo liudijimu. Sutartis taip pat buvo labai svarbi ir bolševikams, tai buvo pirmoji jų tarptautinė sutartis.
Tarybų Rusija kai kurių savo pažadų neįvykdė, pvz., Tartu universiteto muziejaus kolekcija nebuvo grąžinta[1], estų repatriacijai buvo trukdoma[2], 1945 m. atimta dalis Setumos regiono.