Suvalkų lietuvių draugija „Vienybė“ – lietuvių, gyvenusių Rusijos imperijos Suvalkų gubernijos Suvalkų mieste, istorinė visuomeninė–kultūrinė organizacija.
Istorija
XX a. pradžioje gubernijos centre Suvalkuose gyveno apie 400 lietuvių. Socialine kilme tai buvo labai skirtingi žmonės: beraštės tarnaitės iš aplinkinių kaimų, universitetus baigę gimnazijos mokytojai ir tarnautojai, kunigai, gimnazistai ir kt. Tautiečiai, kurie norėjo kalbėti lietuviškai ir dalyvauti meno saviveikloje bei bendrauti, nusprendė susiburti į draugiją. 1904 m. sausio 8 d. Suvalkų caro valdininkai užregistravo draugijos „Vienybė“ įstatus, kuriuos paruošė steigėjai Juozas Stankevičius, Jonas Kasakaitis, Juozas Vaišnora, Juozas Gurevičius.
Per draugijos gyvavimo dešimtmetį buvo surengti 20 uždarų ir 9 viešieji vakarai, kuriuose buvo suvaidinti 3 vaidinimai ir 2 monospektakliai, surengti 5 koncertai. Jau pirmais „Vienybės“ gyvavimo metais buvo suburtas 30 narių choras (vadovai K. Grinkevičius, Juozas Marčiukaitis, Juozas Neimontas, jiems kurį laiką talkino Stasys Šimkus ir Albinas Jasenauskas). Choristės pasisiuvo tautinius rūbus, lietuviškas dainas choras dainuodavo per draugijos vakarėlius.
1908–12 m. prie draugijos veikė vakariniai raštingumo kursai suaugusiems (vadovavo miesto berniukų gimnazijos mokytojas J. Matulevičius). Buvo įsteigta lietuviškų knygų biblioteka, talpinusi apie 140 knygų, užsakomi laikraščiai „Viltis“, „Draugija“, „Lietuvaitė“, „Lietuvos žinios“ ir kt. Vakarų metų surinktomis lėšomis sušelpti lietuvių gimnazistai.
70 narių jungusios draugijos vadovai buvo: kunigas Juozas Stankevičius, mokytojas Jonas Matulevičius, Jonas Daugėla, kunigas Pranas Baltrušaitis. 1914 m. gegužės 31 d. nuomojamoje salėje įvyko paskutinis vakaras. Netrukus prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas „Vienybės“ veiklą visai sustabdė, dauguma vienybiečių iš Suvalkų išvažiavo.
Šaltiniai