Stelmužės dvaras

Stelmužės dvaras
Įkurtas XVI a.
Bajorų giminės Berkenai
Fiolkerzamai
Hanai
Parkas plotas ~10 ha.
Rūkykla, vadinama Vergų bokštu

Stelmužės dvaras – dvaras, esantis Stelmužėje. Išlikęs parkas, kuriame auga Stelmužės ąžuolas, parke yra septyni dvaro komplekso statiniai.

Istorija

Dvaras iškilo XVI a. Stelmužės dvarą valdė ne lietuviai: iš pradžių vokiečių baronai Berkenai, Fiolkerzamai, nuo XX a. pradžios – vokiečiai baronai Hanai, vėliau – Repšiai.

Livonijos krašto magistras Volteris fon Pletenbergas (Wolter von Plettenberg, 1450-1535) Valmieros pilyje už „ilgametę ištikimą tarnybą ir tinkamą elgesį“, Daugpilio pilies kapitonui Heinrichui fon Berkenui 1533 m. suteikė leno teise valdyti Stelmužės (Steinensee) ir Raudinės (Rautensee) dvarus. Šis leno aktas – vienas seniausių dokumentų, kur minimi šių vietovių vardai. Leno akte smulkiai nupasakojamos dvarų ribos. Dvarai ilgą laiką buvo valdyti fon Berkenų šeimos, todėl Stelmužės, Raudinės dvarų, o vėliau Kamariškių palivarko istorijos yra tampriai susijusios.

Stelmužės dvaras apėmė 8000 ha plotą, valdė keletą aplinkinių dvarelių.

Dvaro statiniai:

Arklidė – vieno aukšto, stačiakampio plano, iš lauko akmenų ir raudonų plytų. Stogas buvo dvišlaitis, dengtas šiferiu. Dabar likusios tik sienos. Nenaudojama.

Bažnyčia halinė vienanavė, stačiakampio plano, su trisiene, už navą siauresne apside bei prienaviu, iš trijų pusių apsuptu portiko, su stačiakampio plano vienaaukšte zakristija, pristatyta prie šiaurinio fasado, bei rūsiu po nava. Nuo 1727 metų – Pabaltijo vokiečių bajorai Fiolkerzamai pritaikė ją melstis kalvinistams.[1] Rekonstruojant įrengtas dabartinis altorius ir sakykla. 1808 m. bažnyčia atiteko katalikams. Nuo 1963 metų Zarasų krašto muziejaus filialas.

Kumetynas.

Rūkykla (dar vadinama Vergų bokštu). Restauruota 1986 metais.

Rūsys išmūrytas iš raudonų plytų.

Svirnas. Vieno aukšto, stačiakampio plano, iš lauko akmenų ir raudonų plytų. Jame buvo pieninė.

Tvartas statytas iš lauko akmenų. Vieno aukšto, stačiakampio plano. Buvo gyvenamas namas. Šiuo metu tvartas.

Parkas

Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės Stelmužės kaime.
Stelmužės ąžuolas
Stelmužės dvaro sodybos svirnas

Tarp Stelmužės ežero kranto ir bažnyčios yra valstybės saugomas Stelmužės parkas, kuriame auga Stelmužės ąžuolas. Parko plotas ~10 ha. Auga liepos (kai kurių kamieno skersmuo daugiau nei 1 m), ąžuolai, guobos, beržai, eglės, uosiai, pušys. Prie ežero gausu gluosnių ir juodalksnių. Introdukuotos didžialapės liepos, sibiriniai maumedžiai, paprastieji kaštonai. Parkas sunyko per Pirmąjį pasaulinį karą, vėliau iš dalies atkurtas[2]. Jame yra Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapų liekanos (dabar jų plotas apie 200 kv. m.).[3][4]

Vergų bokštas

Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero nuo XVIII a. stovi Vergų bokštas – nedidelis akmeninis pastatas, kurio paskirtis nėra aiški. Jis buvo naudojamas mėsai rūkyti. Populiari legenda, kad dvarą valdę vokiečiai Fiolkerzamai jame kalino baudžiauninkus. Tai keturkampis bokštas, pastatytas iš akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio, storomis sienomis. Sienų storis – 0,75 m.[5] Statinys yra restauruotas 1986 m. ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Šaltiniai

  1. ↑ Stelmužės XVII a. dvaro istorija. Utena,2019, p.9.
  2. ↑ Stelmužė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 102
  3. ↑ NEMANIS, Jonas. Zarasų rajono kultūros paveldas. Zarasai, 1994, p. 80.
  4. ↑ Zarasų r. savivaldybės Viešosios bibliotekos krašto žinynas. Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės Stelmužės kaime.
  5. ↑ „Kultūros paveldo objektai“. zarasai.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-17. Nuoroda tikrinta 2016-04-17. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2016-04-16 siūlomas (pagalba)

Nuorodos