Stara Planina, Balkanų kalnai (bulg.Стара планина) – kalnai Pietryčių Europoje, kurių pagrindinė grandinė eina per Bulgariją. Kaip Karpatų tęsinys eina apie 530 km ilgio^[1] ir 30-45 km pločio ruožu nuo Timoko upės žiočių į pietryčius iki Iskerio, o toliau į rytus iki Juodosios jūros. Šių kalnų vardu pavadintas Balkanų pusiasalis.

Pietiniai šlaitai statūs, nusileidžiantys į didžiulį griovį, už kurio dar piečiau iškilę Antibalkanai, pereinantys į Rumelijos lygumą. Šiauriniai šlaitai santykinai lėkšti, remiasi į šiaurės Bulgarijos kreidos plokščiakalnes. Didžiausias aukštis 2376 m (Botevo kalnas).

Einantys iš vakarų į rytus kalnai atskiria Dunojaus žemumos kontinentinį klimatą nuo švelnaus Viduržemio jūros Rytų Rumelijos klimato. Temperatūrinis skirtumas tarp pietų pašlaitėje esančio Kazanlyko klonio ir už keliolikos kilometrų šiaurinėje pašlaitėje esančio Gabrovo miestelio yra ne mažesnis kaip tapr Krokuvos ir Klaipėdos.

Balkanų kalnai susidarę daugiausia iš prekambro ir paleozojaus kristalinių skalūnų ir granito, iš mezozojaus klinties, smiltainio, konglomerato, flišo. Yra vario, polimetalų ir geležies rūdos, rusvųjų ir akmens anglių, mineralinių versmių.

Kalnų viršūnės daugiausia švelnių formų. Aukščiausius kalnus dengia sniegynai. Per Stara Planiną teka Iskeras, Kamčija.

Nors Balkanai yra lyg vientisa siena, tačiau nesudaro didelių kliūčių susisiekimui, kas matyti ir iš gyventojų tautinio pasiskirstymo. Balkanuose yra apie 30 perėjų, iš kurių svarbiausia Šipka (1333 m). Čia daug kartų vyko dideli mūšiai, tarp jų 1877 m. rusų – turkų kautynės. Kitos svarbios perėjos: Vratniko, Petrochano, Čiureko, Respublikos. Yra karstinių urvų (Rabišo urve aptikta senovinių piešinių).

Stara Planinoje yra Steneto nacionalinis parkas (17 km²).

• Bulgarijos kalnai Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto. (rus.)