Smailiauodegė antis[2] (Anas acuta) – žąsinių (Anseriformes) būrio vandens paukštis.
Išvaizda
Smailiauodegė antis mažesnė už didžiąją antį. Būdingas ilgas kaklas ir labai ilga uodega. Patelė labiau panaši į didžiąją antį, bet lieknesnė, ilgesniu kaklu ir smailesne uodega. Patino galva ir kaklo viršutinė dalis tamsiai rudos. Kaklo šonuose baltos juostos. Nugara pilka su smulkiais skersiniais juosvais ruoželiais. Ilgos pečių plunksnos pilkai baltais kraštais. Viršutinės sparno dengiamosios plunksnos rusvai pilkos. Sparnų veidrodėlis žalias, metalinio blizgesio, priekyje ruda, o užpakalyje juodai balta juostelė. Vidurinės uodegos plunksnos labai ilgos. Šonai ir pilvas balti, tamsiai dryžuoti. Pauodegys juodas. Snapas melsvai pilkas, kojos tamsiai pilkos. Rainelė rudai geltona, o senesnių paukščių geltona.
Patelės nugarinės pusės plunksnos tamsiai rudos su tamsiomis dėmėmis bei šviesiais kraštais. Sparnų veidrodėlis rusvo atspalvio, blizgantis ar be blizgesio, iš viršaus ir apačios – balti pakraščiai. Snapas tamsiai pilkas, kojos pilkos. Rainelė ruda arba geltonai ruda. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę.
Paplitimas
Labai plačiai paplitusios Šiaurės pusrutulyje - Eurazijoje nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Europos arktinę pakrantę, Jamalo pusiasalį, Jenisejaus žiotis, Taimyro pusiasalį, Anadyrį. Į pietus paplitusi iki pietinės Primorės, Užbaikalės, Kazachstano, Voronežo ir Saratovo sričių, Vengrijos, šiaurinės Italijos. Gyvena Šiaurės Amerikoje ir daugelyje salų.
Žiemoja Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje, Viduržemio jūros pakrantėse, Afrikoje, Pietų Azijoje.
Retai Lietuvoje perinti rūšis, aptinkama per migraciją. Peri 10―20 porų (Nemuno deltoje, Kretuono ežero saloje). Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Biologija
Gyvena ir peri didesniuose ežeruose, nemėgsta miškingų vietovių. Būdingas atvirų plotų, tundros gyventojas. Mėgsta vandens telkinius su gausia augalija, sekliu dumblėtu dugnu, žole apaugusias salas, aukštapelkes. Aktyvi prietemoje.
Dauginimasis
Kartais sudaro mišrias poras su didžiąja antimi. Monogamai. Poruojasi žiemojimo vietose ir migracijos periodu. Per pavasarines klajones dažnai laikosi su didžiosiomis antimis ir cyplėmis. Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Peri ant žemės, atviruose plotuose. Vienoje dėtyje paprastai būna 6–11 kiaušinių, kuriuos peri patelė apie 23 dienas. Išsiritę ančiukai vikrūs, gerai bėgioja, plaukioja, tačiau nardo nenoriai. Maždaug 42 dienų amžiaus jau bando skraidyti, o maždaug po 8 dienų jau puikiai skraido.
Mityba
Minta įvairiu maistu, dažniau augaliniu. Pavasarį lesa žalias augalų dalis, daigelius, pumpurus, šakneles. Maisto ieško seklumose, paplūdimiuose, pelkėtuose pakraščiuose.
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
- Rašomavičius, V. (red.), 2021. Lietuvos raudonoji knyga. Gyvūnai, augalai, grybai. – Vilnius.
