Šv. Jonas krikštytojas buvo Jono Chodkevičiaus ir kartu Johanesbergu perkrikštyto Skuodo globėjas. Vartai su bokšteliais sietini su antrąja miesto pavadinimo dalimi – berg, kuri tuomet reiškė pilį, įtvirtintą gyvenvietę.
Istorija
1645 m. vasario 18 d. Lietuvos rūmų maršalo Kazimiero Leono Sapiegos rūpesčiu valdovas Vladislovas Vaza suteikė Skuodui Magdeburgo teises. Tuomet pirmą kartą buvo paminėtas miesto antspaudo simbolis – „vartuose nukirsta šv. Jono krikštytojo galva“. Tai seniausias „kalbantis“ miesto herbas Lietuvoje, naudotas iki XIX a. Pirmą kartą herbas atkurtas 1970 m. tačiau jis buvo atkurtas klaidingai, pakeistos spalvos, neliko ir šv. Jono Krikštytojo galvos. Netrukus herbas panaikintas. Iš naujo atkurtą Skuodo miesto istorinį herbą (herbo etalono autorius – dailininkas Valerijonas Jucys) Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba patvirtino 1992 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. I-2555.[1]
