Skiauterinis papartis (Dryopteris cristata) – papartinių (Dryopteridaceae) šeimos augalas, priklausantis sporinių induočių grupei. Randamas pelkėse, tarpinėse pelkėse, pelkiniuose juodalksnynuose ir miškuose. Auga ant kupstų, aplink medžius ar jų kelmus. Siauros ekologinės amplitudės augalas.[1] Dažnas.[2]
Morfologija
Šakniastiebis kyla arba besidriekia. Lapai gali išaugti iki 0,1–0,7 m. Lapalakštis 0,05 – 0,15 m pločio. Lapalakštis perpus ilgesnis už lapkotį, jį apaugę rusvi plėviškis žvynai, jis yra odiškas, standus, gelsvai žalias, vieną arba du kartus plunksniškai suskaldytas, dukart suskaldytas pasitaiko rečiau. Lapalakšis pailgai lacentiškas, turi 13–20 segmentų poras. Kraštai būna dantyti, o dantelių viršūnės turi standžius šerelius. Viršutinėje lapalakščio pusėje ryškios vagelėse išsidėsčiusios gyslelės.[1] Lapalakštis 2,5–4 kartus ilgesnis už jo plotį. Šviesiai žalios spalvos.[2] Vegetatyviniai ir sporifikuojantys lapai skiriasi vienas nuo kito. Sporifikuojantys yra didesni, gali siekti iki 1 m aukštį, lapkotis tvirtesnis, vienodo ilgio su lapalakščiu. Segmentų pora esantį apačioje trumpa, plačiai trikampiška,[3] paprastai nutolusi nuo kitų,[1] ant jos sorų nėra.[2] Sporifikuojantys lapai dažnu atveju persisukę sorais viršun. Dideli sorai išsidėsto dviem tankiomis, kartais net besiliečiančiomis eilėmis apatinėje lapalakščio pusėje. Skarelės (induzijos) nėra didelės, neturi liaukų, lygiais kraštais. Tamsiai rudos spalvos sporos.[1]Sporangės su skiautere ir vienasluoksne sienele. Būdingos izosporos.[4]
Anatomija
Ašinės struktūros neturi brazdo, antriniu būdu storėti negali. Paparčiams būdinga diktiostelė.[4] Turi 5–7 indų kūlelius.[1]
Gyvenimo ciklas
Lytiškai subręsta per 10–20 metų. Vasaros pradžioje, apatinėje lapalakščių pusėje, ant šoninių atsišakojimų ir gyslų, atsiranda sporangių telkiniai – sorai. Sorai pridengti skarelėmis – induzijomis – kurios jaunos yra beveik baltos, o bręstant sudžiūna ir pasidaro rudos. Sporos neturi chloroplastų, jos gali ilgą laiką išgyventi net ir esant ekstremalioms sąlygoms. Palankiomis sąlygomis sporos gali sudygti be ramybės periodo. Iš sporų per 2–3 mėnesių laikotarpį išauga lytinė karta – gametofitas. Gametofitas, dar vadinamas polaiškiu, yra autotrofai, širdiškos formos, 0,5–1,0 cm skersmens. Tvirtinasi prie substrato apatinėje pusėje išaugusiais rizoidais. Ant gametofitos susidaro vyriškos gametangės – anteridžiai ir moteriškos gametangės – archegonės. Gametangės susidaro skirtingu metu, kad neįvyktų savivaisa. Po apvaisinimo, ant gametofito liekanų išauga daigas – nelytinės kartos individas – sporofitas. Sporofitas yra dominuojanti karta.[4]
Paplitimas
Skandinavijoje, Atlantinėje ir Vidurio Europoje, Balkanuose, nuo Karelijos–Laplandijos ir Dvinos–Pečioros iki Juodosios jūros, Vakarų Sibire, Šiaurės Amerikoje.[3]
