56°18′26″š. pl. 23°23′12″r. ilg. / 56.3071°š. pl. 23.3868°r. ilg. / 56.3071; 23.3868
Skaistgirio šv. Jurgio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Skaistgirio miestelyje, prie kelio 153 Joniškis–Žagarė–Naujoji Akmenė . Bažnyčios statinių kompleksas yra architektūros paminklas.[1]
Istorija
Pirmoji bažnyčia-koplyčia Skaistgiryje, manoma, buvo pastatyta XVII a. Filinė šv. Jurgio titulo bažnyčia su klebonija atvažiuojančiam kunigui apsistoti paminėta 1725 m. XIX a. pradžios šaltiniuose nurodoma, kad medinė Skaistgirio bažnyčia buvo kritinės būklės. Tuo metu šventoriuje stovėjo sena medinė šarvojimo koplyčia ir medinė varpinė. 1826 m. bažnyčia dėl prastos būklės buvo nugriauta. Jau sekančiais metais, 1827 m., iškilo iš molio drėbta stačiakampė bažnyčia su zakristija.
Dabartinės Skaistgirio šv. Jurgio parapinės bažnyčios inventoriuose rašoma, kad ji pastatyta 1838 m. (o ne 1836 m., kaip nurodoma literatūroje) kunigo Juozapo Jucevičiaus, Žagarės dvaro savininko grafo Platono Zubovo ir parapijiečių lėšomis.[2] 1838 m. bažnyčią imta perstatinėti. Ji tais metais iš esmės buvo atnaujinta, o lapkričio 6 d. pašventinta.[1] Visi bažnyčios tvarkymo darbai buvo baigti iki 1842 m. 1865 m. perstatytas bažnyčios bokštas, permūryta šventoriaus tvora, įrengtos Kryžiaus kelio stotys, pastatyta nauja šarvojimo koplyčia. Šalia šventoriaus, už koplyčios esantis sklypas paskirtas kapinėms. 1880 m. gegužės 17 d. bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas sufraganas Aleksandras Kazimieras Beresnevičius.[1]
1920-ųjų m. bažnyčios inventoriuje minima, kad ji jau turėjo antrąją zakristiją, aplink bažnyčią buvo procesijų takas, tvoroje įkomponuoti didieji vartai su dvejais varteliais abipus. Taip pat buvo vartai į kapines ir varteliai į kleboniją.
1924 m. buvo įkurta savarankiška Skaistgirio parapija.[1] Parapijoje švenčiami šv. Jurgio, šv. vyskupo Martyno, Sekminių, šv. Antano Paduviečio atlaidai.
Sovietmečiu Skaistgirio bažnyčioje vyskupas Julijonas Steponavičius slapta įšventino ne vieną kunigą. Šį įvykį paminėjo 2018 m. bažnyčioje atidengta memorialinė lenta.[1] 1978-1989 m. čia klebonu dirbęs kun. Leonardas Jagminas šventoriuje pastatė koplytstulpius paminėti Lietuvos krikšto (1987 m.) ir Marijos (1988 m.) metams. Jis taip pat bendradarbiavo su katalikų pogrindžiu, palaikė ryšius su vyskupu J. Steponavičiumi.
Architektūra
Bažnyčia neorenesansinė, stačiakampio plano, su trijų skirtingų tarpsnių bokštu priekyje, su trisiene apside. Vienanavė. Joje 3 mediniai barokiniai altoriai. Didžiajame altoriuje yra bažnyčios globėjo šv. Jurgio paveikslas (XIX a.), šoniniame altoriuje – kito globėjo, šv. Martyno paveikslas (XIX a.).
Šventoriaus pakraštyje stovi paminklinė šarvojimo koplyčia. Šventoriaus tvora mūrinė, su stulpiniais vartais. Jame yra medinės Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. Kryžiaus kelio scenos vaizduojamos skulptūrinėmis grupėmis, o tai yra gana retas atvejis.[3] Originalios medinės polichromuotos skulptūrėlės (iš viso 84 vienetai) saugomos Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje. Tai vertingi klasicizmo epochos sakralinės plastikos kūriniai, kuriuose ryškios liaudies drožėjų tradicijos. Kryžiaus kelio skulptūrėlių kopijas 2013 m. sukūrė dailininkas Saulius Alejūnas.
Galerija
Šaltiniai
Nuorodos
_-_panoramio_(1).jpg)
