Sodyba yra regioninės reikšmės kultūros paminklas, 1992 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1] Vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus); etnokultūrinis (lemiantis reikšmingumą, tipiškas); kraštovaizdžio; memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus); želdynų (lemiantis reikšmingumą, tipiškas).
Raseinių krašto autentiškos etnografinės sodybos kompleksą formuoja du kiemai: švarusis, kuriame išdėstyti gyvenamasis namas ir svirnas bei ūkinis, kuriame stovi ratinė ir tvartas. Kiemus skiria medžių karčių bei statinių tvora, teritorijos pakraštyje telkšo nedidelis tvenkinys. Sodybą supa želdiniai, į ją patenkama senų klevų alėja. Vyrauja klevai, liepos, uosiai, topoliai, yra vaismedžių sodas. Aplinkinei vietovei būdingas atviras, lygus kraštovaizdis, greta įsikūrusi ūkininko sodyba.
Istorija
Sodyba priklausė smulkių žemaičių bajorų šeimai. Stanevičiai Kanopėnuose gyveno iki XX a. pradžios, vėliau sodybos savininkai keitėsi. Muziejus įkurtas 1986 m. Įkūrimo organizatoriai buvo mokytoja Julija Norkutė, Raseinių rajono kraštotyros draugija, Viduklės paukštininkystės ūkis. Simono Stanevičiaus sodyba-muziejus nuo 2009 m. yra Raseinių krašto istorijos muziejaus padalinys.