Piliakalnis yra Nemuno ir Dubysos santakoje, jų dešiniuosiuose krantuose, 700 m į pietryčius nuo Seredžiaus pirmojo piliakalnio. Piliakalnį sudaro rytinė kalvelė ir nuo jo į vakarus esantis pylimas. Aikštelė beveik kvadratinė, 50x55 m dydžio. Vakarinėje pusėje, už 30 m pločio griovio supiltas 65 m ilgio, 20 m pločio, 5,5 m aukščio pylimas, pailgas pietų – šiaurės kryptimi. Šlaitai vidutinio statumo, 3,5 m aukščio.
Piliakalnis apardytas Naujųjų laikų dvarvietės, arimų, Nemuno potvynių, dabar dirvonuoja.[1]
Tyrimai
2000–2002 m. Linas Kvizikevičius rytinio piliakalnio centre, aikštelėje ištyrė 25 m² plotą, po 120 cm storio XVII a.–XVIII a. dvarvietės sluoksniu aptiko storą (kasta iki 3 m gylio, bet sluoksnio apačia nepasiekta) supilto žvyro sluoksnį su plytgaliais, molio tinku, geležinėmis vinimis, žalvarine skardele. Piliakalnis datuojamas XIV a. – XV a. pradžia.
Istorija
Piliakalnyje stovėjo kryžiuočių pilis Dubysenburgas, pastatyta 1406 m. pavasarį. 1407 m. pavasarį-vasaros pradžioje pilis buvo perstatyta, padidinta. Ji buvo kryžiuočių administruojamos Žemaitijos vaito Mykolo Kiuchmeisterio rezidencija. Į pilį buvo patenkama tiltu, šalia jos buvo malūnas, pačioje pilyje – koplyčia. Pilies arsenale buvo nemažai strėlių (1406 m. minima 12 tūkst. strėlių), parakinės artilerijos sviedinių. Tačiau įsiliepsnojus žemaičių sukilimui ir Vytautui užėmus Frideburgo pilį1409 m. rugpjūčio mėnesį kryžiuočiai patys sudegino Dubysenburgą ir pasitraukė. XVI a. – XVIII a. čia buvo Sapiegų Mežiriečės dvaras.
