55°05′š. pl. 23°25′r. ilg. / 55.08°š. pl. 23.42°r. ilg. / 55.08; 23.42
Seredžiaus valsčius (rus. Средникская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, dešiniajame Nemuno ir Dubysos krante. Centras – Seredžius.
Istorija
Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Vilkijos rajonui (7 apylinkės).
Valsčiaus istorija
|
Metai |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. |
Ūkių sk. |
Suskirstymas |
Gyvenvietės
|
1877 m. |
|
2980 |
228 kiemai [2] |
3 seniūnijos |
44
|
1923 m. [3] |
92 |
4406 |
898 |
|
|
1932 m. |
83 |
6000 |
|
7 seniūnijos [4] |
|
1949-01-01 (išsamiau) |
85 |
|
|
7 apylinkės [5] |
|
Vadovai
Suskirstymas
Gyventojai
Žymūs žmonės
Šaltiniai
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 150 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 573 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 581 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 189