Seredžiaus valsčius

55°05′š. pl. 23°25′r. ilg. / 55.08°š. pl. 23.42°r. ilg. / 55.08; 23.42

Seredžiaus valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Seredžius
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Kauno apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Kauno apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kauno apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kauno apskritis (1944–1948)
Vilkijos apskritis (1948–1950)

Seredžiaus valsčius (rus. Средникская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, dešiniajame Nemuno ir Dubysos krante. Centras – Seredžius.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Vilkijos rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 2980 228 kiemai [2] 3 seniūnijos 44
1923 m. [3] 92 4406 898
1932 m. 83 6000 7 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)		 85 7 apylinkės [5]

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Armeniškiai Armeniškių seniūnija Armeniškių apylinkė
Gaideliškiai Gaideliškių seniūnija Gaideliškių apylinkė
Klausučiai Klausučių seniūnija Klausučių apylinkė
Motiškiai Motiškių seniūnija Motiškių apylinkė
Padubysys I Padubysio seniūnija Padubysio apylinkė
Pašiliai Pašilių seniūnija Pašilių apylinkė
Seredžius Seredžiaus seniūnija Seredžiaus apylinkė
Iš viso: 7 seniūnijos 7 apylinkės

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1887 Motiškiai Stasys Šimkus, kompozitorius, chorvedys 1943
1893 Motiškiai Antanas Bružas, žurnalistas, vargonininkas 1970
1898 Armeniškiai Antanas Mickus, fotografas 1973
1902 Rūstekoniai Stasys Santvaras, poetas, dramaturgas 1991

Šaltiniai

  1. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 150 psl.
  2. ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
  5. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
  6. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 573 psl.
  7. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 581 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 189