Serbijos-Bulgarijos karas (bulg. Сръбско-българска война, serb. Српско-бугарски рат) – karinis konfliktas tarp Serbijos karalystės ir Bulgarijos kunigaikštystės, prasidėjęs 1885 m. lapkričio 14 d. ir trukęs iki 1885 m. lapkričio 28 d. Nors Bulgarija buvo Osmanų imperijos vasalė, turkai į karą nesikišo. Nesutikdama su Rytų Rumelijos prijungimu prie Bulgarijos, Serbija pradėjo karą, bet skaudžiai pralaimėjo. Austrija-Vengrija pareikalavo, kad Bulgarija nutrauktų invaziją, ir buvo sudarytos paliaubos. Galutinė taika buvo pasirašyta 1886 m. kovo 3 d. Bukarešte. Senosios sienos nebuvo pakeistos. Po karo Europos galybės pripažino 1885 m. rugsėjo 18 d. įvykusį Bulgarijos suvienijimo aktą.[1][2][3]
Karas žymiai sustiprino Bulgarijos tarptautinę padėtį. Pergalė didele dalimi išsaugojo Bulgarijos susivienijimą. Pralaimėjimas turėjo ilgalaikių pasekmių Serbijos kariuomenei, kurią anksčiau serbai laikė nenugalima. Po karo buvo vykdomos ambicingos kariuomenės reformos.[4][5]
Išnašos
- ↑ Anderson, Frank Maloy; Hershey, Amos Shartle (1918). „The Serbo-Bulgarian War of 1885-86“. Handbook for the Diplomatic History of Europe, Asia, and Africa 1870-1914. Washington, DC: National Board for Historical Service, Government Printing Office. pp. 124–126. Nuoroda tikrinta 2013-02-02.
- ↑ George Frost Kennan, The Decline of Bismarck’s European Order: Franco-Russian Relations, 1875–1890 (1979) pp 103–222
- ↑ Bulgarian ministry of war, Short history of the Serbo-Bulgarian war in 1885, Military History commission, 1943
- ↑ George Frost Kennan, The Decline of Bismarck’s European Order: Franco-Russian Relations, 1875–1890 (1979) pp 103–222.
- ↑ A.J.P. Taylor, The Struggle for Mastery in Europe: 1848–1918 (1954) pp 304–24.
.svg){kind=small}
