Senovės makedonų kalba – senovės makedonų kalba arba senovės graikų kalbos tarmė, ar atskira helėnų kalba, kuri buvo vartojama Makedonijos karalystėje 1-ajame tūkstantmetyje pr. m. e., priklausiusi indoeuropiečių kalbų šeimai. Palaipsniui nunyko IV a. pr. m. e., išstumta makedoniečių aukštuomenėje paplitusios atikinės graikų kalbos tarmės, tapusios bendrinės koine graikų kalbos pagrindu, helenizmo laikotarpio lingua franca.^[1]

Makedonijoje surasti vieši ir privatūs šios kalbos užrašai rodo, kad senovės Makedonijoje nebuvo raštijos kita kalba, išskyrus senovės graikų.^[2] Naujausi epigrafiniai atradimai Graikijos Makedonijos regione, pavyzdžiui, Peloje rasta maginė katadesmos lentelė, parodo, kad senovės makedonų kalba galėjo būti šiaurės vakarų senovės graikų kalbos atmaina. Pasak kito lingvistinio įrodymo, literatūrinė kalba buvo senovės graikų, tačiau prastakalbė buvo atskira kalba, nors ir glaudžiai susijusi.

Dėl fragmentiškų šios kalbos ar tarmės šaltinių patvirtinimo vyrauja įvairios interpretacijos siūlant filogenetines makedonų kalbos klasifikacijas. Iš archeologų aptiktų maždaug 6300 Makedonijos laikotarpio užrašų apie 99 % buvo parašyti graikų kalba, naudojant graikų abėcėlę. Pelos katadesmos lentelė, parašyta savita dorėnų graikų tarme, datuota nuo IV a. vidurio ik IV a. pradžios pr. m. e. buvo argumentas, kad senovės makedonų kalba buvo šiaurės vakarų graikų kalbos tarmė iš dorėnų tarmių grupės.

• The speech of the ancient Macedonians, in the light of recent epigraphic discoveries
• Greek Inscriptions from ancient Macedonia