Senosios Įpilties III piliakalnis

Senosios Įpilties III piliakalnis

Marijos kalnelio vaizdas iš pietryčių pusės
Senosios Įpilties III piliakalnis
Senosios Įpilties III piliakalnis
Koordinatės
56°07′33.9″ š. pl. 21°14′57.4″ r. ilg. / 56.126083°š. pl. 21.249278°r. ilg. / 56.126083; 21.249278
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Aukštis 6 m
Plotas 27 × 26 m
Priešpilis Papėdės gyvenvietė – 2 ha
Naudotas I tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas 1960, 1963, 1982, 1992, 1996 m.
Registro Nr. u. k. 5245 / AR527 /

Senosios Įpilties III piliakalnis, vadinamas Pilale, Marijos kalneliu (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 5245, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR527) – piliakalnis šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Senojoje Įpiltyje (Darbėnų seniūnija), Įpilties ir Graistupio upelių santakoje.

Pasiekiamas Senosios Įpilties šiaurinėje dalyje pavažiavus pro buvusias fermas vakarų puse iš kairės į šiaurės vakarus 300 m, yra 30 m į dešinę šiaurės rytuose, už Įpilties upelio.

Piliakalnis

3D modelis

Įrengtas upelių santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 27 m ilgio, iki 26 m pločio. Šiaurės rytų pakraštyje supiltas tiesus 30 m ilgio, 0,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, iki 6 m aukščio.[1]

Į šiaurės rytus nuo pylimo 2 ha plote aptinkama papėdės gyvenvietės kultūrinio sluoksnio pėdsakų.

Piliakalnį labai suardė arimai. Teritorija dirvonuoja, pietrytinis šlaitas apaugęs alksniais.

300 m į pietvakarius yra Senosios Įpilties piliakalnis, 1,5 km į šiaurės vakarus – II piliakalnis, vadinamas Karių, Karo kalnu, o 1 km į rytus – Naujosios Įpilties alkakalnis (Alkos kalnas). Į vakarus nuo piliakalnio priešingame Graistupio šlaite stūkso mitologinis Aukuro akmuo, iš po kurio išteka šaltinis. Už akmens prasideda Senosios Įpilties piliakalnio papėdės gyvenvietė.[2]

Tyrimai

1960 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1963 m. – LII (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius), 1982 m. – MMT (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – KPC (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas), 1996 m. – Gintautas Zabiela.

Rasta apdegusio molio tinko fragmentų.[3]

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.[4]

1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu.[5]

Aplinkiniai piliakalniai

Gruobinios pilis 44 km
Senosios Įpilties II piliakalnis 1,5 km 		Apuolės piliakalnis 35 km
Daukšių piliakalnis 20 km
Kalvių piliakalnis 12 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Mosėdžio piliakalnis 21 km
Laivių piliakalnis 23 km
Senosios Įpilties piliakalnis 0,3 km
Nagarbos piliakalnis 20 km
Senkų piliakalnis 21 km 		Kurmaičių piliakalnis 22 km Auksūdžio piliakalnis 7 km
Kartenos piliakalnis 28 km

Šaltiniai

  1. ↑ Gintautas Zabiela. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.). - Kultūros paminklai. - Vilnius, 2001. - T. 8. - P. 33 (Nr. 26)
    Lietuvos piliakalniai: atlasas. - Sud. Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. - Vilnius: Krašto apsaugos ministerija, 2005. - T. 1. - P. 464–465
  2. ↑ Lietuvos piliakalniai: Atlasas. - Vilnius, 2005. - T. 1. - P. 464–465
  3. ↑ Adolfas Tautavičius. 1963 m. gegužės 8-28 dienomis vykdytos žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės rajonuose ataskaita . - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 187. - L. 8
  4. ↑ [1]Gintautas Zabiela. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. - Vilnius. - P. 500
  5. ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 137

Nuorodos