Senieji Vainočiai

Senieji Vainočiai
rus. Октябрьское
vok. Alt Weynothen
Senieji Vainočiai
Senieji Vainočiai
55°05′24″š. pl. 21°47′35″r. ilg. / 55.090°š. pl. 21.793°r. ilg. / 55.090; 21.793 (Senieji Vainočiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Slavsko rajonas
Įkūrimo data 1394
Gyventojų (2011) 15
Altitudė 14 m
Pašto kodas 238610
Tel. kodas (+7) 40163
Kirčiavimas Seníeji Vainõčiai [1]

Senieji Vainočiai (vok. Alt Weynothen, nuo 1938 m. liepos 16 d. vok. Weinoten, 1945–1946 m. rus. Альт Вайнотен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Oktiabrskojė, rus. Октябрьское) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Slavsko rajone, 10 km į šiaurės rytus nuo Slavsko, 5 km į vakarus nuo Sovetsko, nuo 2008 m. birželio 30 d. Timiriazevo kaimo gyvenvietės kaimas.[2]

Istorija

Skalvos žemės kaimo pavadinimas Vainōtai prūsiškos kilmės. 1307 m. skalvių žemėje minėta vietovė Waynegine tapatinama su Vainočiais.[3] 1394 m. minimi Waynothin.[4]

1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Tilžės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) kaimo bendruomenė, nuo 1935 m. balandžio 1 d. savivaldybė.[5] 1947–2008 m. Timiriazevo apylinkės gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1922 m. Tilžės apskritis Rytų Prūsijos provincija
1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskritis Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1947–2008 m. Timiriazevo apylinkė
Slavsko rajonas 		Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Timiriazevo kaimo gyvenvietė
Slavsko municipalinis rajonas 		Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[6] 1933 m.[7] 1939 m.
163 732 800 762

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  3. ↑ Vainočiai . Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2024-12-26).
  4. ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ Alt Weynothen (Genealogy.net)
  6. ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
  7. ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (196)

Nuorodos

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.
  • Oktiabrskojė foto-planeta.com