Sen Malo (pranc. Saint-Malo, bret. Sant-Maloù) – miestas vakarų Prancūzijoje, šiaurės rytų Bretanėje, Ilio ir Vileno departamente, Lamanšo sąsiaurio pakrantėje, šalia Ranso upės žiočių. Svarbus jūrų uostas. Veikia keltų linijos į Angliją, yra oro uostas. Maisto pramonė, pramoninė žvejyba. Svarbus turistinis centras.
Mieste išlikę daug architektūros paminklų: viduramžių miesto siena, Sen Malo pilis (dabar muziejus), XIV a. Solidoro bokštas, įtvirtinta Peti Bė salelė, XII a. gotikinė Šv. Vincento katedra, XVII a. fortas, rašytojo Šatobriano kapas (Gran Bė salelėje) ir kt.
Sen Malo pasižymi tuo, jog audrų metu bangos, dūžtančios į bangolaužius, užlieja miesto gatves.
Istorija
Sen Malo padėjo kurtis ankstyvaisiais viduramžiais įtvirtinus salą Ranso upės estuarijoje, pavadintas Šv. Malo garbei. VI a. čia įkurtas vienuolynas, o miestas atsirado XII a. 1590–1594 m. Sen Malo buvo paskelbęs nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Vėliau Sen Malo tapo visos Prancūzijos piratų, korsarų ir kaperių „sostine“, čia gimė žymus prancūzų keliautojas Žakas Kartjė.
1967 m. Sen Malo atidaryta jūros potvynių elektrinė.
Nuorodos
.svg)
