PROFILPELAJAR.COM

Seinų valsčius
lenk. Gmina Sejny

Valstybė

Lenkija

Vaivadija

Palenkės vaivadija

Apskritis

Seinų apskritis

Administracinis centras

Seinai

Viršaitis

Janas Skindzeris (2008 m.), (lenk. Jan Skindzier)

Gyventojų

4 089

Plotas

218,01 km²

Tankumas

19 žm./km²

Teritorijos kodas

2009052

Pašto kodas

PL 16-500

Tel. kodas

87

Tinklalapis

http://ug-sejny.pbip.pl/

Teritorija priskirta Lietuvai pagal 1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį

Seinų valsčius (lenk. Gmina Sejny) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje. Ribojasi su Seinų miestu (turinčio atskiro valsčiaus teises), Krasnapolio, Gibų ir Punsko valsčiais bei Lietuvos Respublikos Lazdijų rajono savivaldybe. Pagal 2002 metais valsčiuje surinktus duomenis lietuviais save laikė 18,52 % žmonių. Valsčius priklauso Seinų Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijai.

Istorija

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1919 m. liepos 1 d. Lietuvos administracinio suskirstymo įstatyme Seinų valsčius priskirtas lietuviškai Seinų apskričiai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Vienu ar kitu metu dabartinio valsčiaus teritorijoje egzistavo Alnų valsčius, Berznyko valsčius, Klevų valsčius ir Krasnavo valsčius. 1919–1923 m. veikė neapibrėžto tipo Seinų valsčius. 1923 m. gegužės 10 d. valsčius tapo miesto tipo valsčiumi. 1975–1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Administracinis suskirstymas

Alnai, Alnukai, Aradnykai, Babonys, Basiai, Berznykas, Berznyko Palivarkas, Beržalapiai, Beržalapių Gajuvka, Bubeliai, Burbiškiai, Degučiai, Dubava, Dusnyčia, Dvarčėnai, Gavieniškiai, Griškonys, Grudzevščizna, Jonaraistis, Juodeliškė, Kilčėnai, Klevai, Klevai PGR, Kolonija, Konstantinauka, Krasnagrūda, Krasnavas, Kreiviniai, Lasanka, Lumbiai, Marinavas, Marinavo Kolonija, Morkiškė, Naujasodė, Nožegariai, Olšanka, Počkūnai, Podliaskiai, Posejanka, Poseiniai, Pulkotai, Radziuškė, Radžiūčiai, Rakelija, Rimkežeriai, Seinų Kolonija, Stabingis, Sumavas, Sveckai, Vygrėnai, Vygrėnų Lesničuvka, Zolieckai, Zorūbai ir Žagariai.

Gyventojai

Dauguma valsčiaus lietuvių kalba pietinių aukštaičių, arba kitaip – vakarinių dzūkų (punskiškių) tarme, pietrytinėje dalyje nuo jų atsiskiria seiniškiai, kurie nekietina minkštųjų priebalsių c, dz.^[1] Seinų apylinkių lietuviškų vietovardžius ir asmenvardžius tyrinėjo Varšuvos universiteto filologė Tamara Buchienė, vandenvardžius – Lundo universiteto baltistas Knutas Olofas Falkas, vestuvių papročius – Vacys Milius. Poznanės universiteto kalbininkas Michalas Masiukas apgynė daktaro disertaciją tema Seinų lietuvių tarmės fonologija.

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 metais surinktus duomenis:^[2]

Aprašymas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Gyventojai	4089	100 %	1946	47,59 %	2143	52,41 %
Gyventojų tankumas (Gyv./km²)	18,76		8,93		9,83

Pagal 2005 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1928,24 zlotai.^[3]

Tautinė sudėtis

2002 m. gyveno 4 185 žmonės:^[4]

Lenkai – 80,3 % (3 362);
Lietuviai – 18,6 % (780);
Kiti – 1,02 % (43).

Kultūra

Liaudies meno tradicijų puoselėjimu nuo 1982 m. rūpinasi Meno komisija prie Lenkijos lietuvių visuomeninės kultūros draugijos. Žinoma krašto tapytoja Aldutė Balulytė iš Klevų.

Paviršiaus struktūra

Pagal 2005 metų duomenis^[5] valsčiaus plotas yra 218,01 km², iš kurių:

ariama žemė: 67 %
miškai: 27 % (58,92 km²)
vandens telkiniai: 6 % (14,82 km²)

Rezervatai sudaro 1266,4 km² valsčiaus teritorijos. Valsčius sudaro 25,47% Seinų apskrities.

Valsčiaus gamta

Valsčiuje teka Alnos, Didžiulės, Kunios ir Seinos upės. Valsčiuje yra Klevų piliakalnis, Kuklės ir Lempio draustiniai.

Ežerai

Alnas (158,40 ha),
Ašarinis (12,7 ha),
Balandis (27,2 ha),
Beržinis (81 ha),
Bevardis (Bez nazwy 1,25 ha),
Bevardis (Bez nazwy 0,78 ha),
Bevardis (Bez nazwy 0,74 ha),
Dimitravas (Dmitrowo 61,86 ha),
Drūcežeris (Drucieżerys 5,13 ha),

Dusaitėlis (Dusajek Mały 3,49 ha),
Dubelis (Dubelis 5,92 ha),
Dusalis (17,81 ha),
Gailiekas (16,99 ha),
Galadusys (160,08 ha),
Gegužinis (Giegożyn 3,44 ha),
Ilavas (Iiłowo 3,34 ha),
Ilgelis (34,16 ha),
Kielikas (12,24 ha),

Kunis (Kunis 43,00 ha),
Lempinis (Łempniak 3,41 ha),
Lempis (Łempie 8,59 ha),
Nožegaris (Nożegary 1,18 ha),
Otiečka (Otieczka 1,12 ha),
Paežerėliai (Pojeziorki 5,30 ha),
Pilvis (19,36 ha),
Pirtis (15,8 ha),
Pristainis (Przystajni 1,98 ha),

Raistas (Rejszteżerys 6,90 ha),
Ringys (25,49 ha),
Samanis (Samanis 9,02 ha),
Seinai (64 ha),
Stabingis (Sztabinki 60,00 ha),
Stavas (Staw 2,46 ha),
Stepinis (Stępniak 7,13 ha),
Sumavas (Sumowo 14,48 ha),
Žagovecas (Żagowiec 4,91 ha).

Žymūs žmonės

Mykolas Leonaitis, iki 1939 m. Mykolas Leončikas (1904–1948) – Lietuvos karo lakūnas, aviacijos kapitonas
Stasys Leskaitis-Ivošiškis (1902–1964) – Lietuvos ir JAV žurnalistas bei rašytojas
Antanas Petruškevičius (1896–1942) – Lietuvos kariuomenės majoras, gaisrininkas
Eugenijus Petruškevičius (g. 1937 m.) – žurnalistas ir Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas
Karolis Petruškevičius (1858–1934) – siuvėjas ir knygnešys

Izabela Trainauskaitė (1928–2003) – Lietuvos botanikė, biomedicinos mokslų daktarė
Algirdas Vektorius (g. 1954 m.) – Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas
Julija Vichert - Kairiūkštienė (1864–1949) – Lenkijos poetė ir vertėja
Albinas Žukauskas (1912–1987) – Lietuvos poetas, prozininkas, vertėjas