Sukūrė estampų (ciklai „Arlekinai“, nuo 1961 m., „Šekspyro temomis“ 1962–1964 m., „Vilniaus motyvai“ 1965–1969 m., „Graikų tragedijos motyvai“ 1972–1979 m., Visiškoje tyloje, nuo 1979 m., „Prisiminimai“ 1982–1985 m.), ekslibrisų (V. Kisarausko, 1967 m., A. Tornau, 1974 m., D. Thiel, 2000 m.), knygų iliustracijų (Eduardas Mieželaitis. Autoportretai. Aviaeskizai 1961 m.), nutapė paveikslų („Figūra“ 1966 m., „Prie stalo“ 1968 m., „Kaukės“ 1969 m., „Kompozicija“ 1977 m., „Langas“ 1978 m., „Tarp juodo ir balto“ 1982 m.). Plėtoja monotipijos, moliotipijos, oforto, akvatintos, sausosios adatos, kartono, medžio raižinio, įvairias mišrias technikas. Grafikos kūriniams budinga improvizacija, grakščios linijos, įvairių faktūrų deriniai, tapybai – minimali spalvų gama, monumentalumas.
