Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Saragosa isp. Zaragoza
Dievo motinos Pilar bazilika ir Ebro upė
Saragosa 41°39′0″ š. pl. 0°54′0″ v. ilg. / 41.65000°š. pl. 0.90000°r. ilg. / 41.65000; 0.90000 (Saragosa)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Ispanija
Regionas	Aragono regionas
Provincija	Saragosos provincija
Meras	Juan Alberto Belloch (PSOE)
Gyventojų (2010)	701 090
Plotas	1,062 km²
Tankumas (2010)	660 160 žm./km²
Vikiteka	Saragosa
Kirčiavimas	Saragosà

Saragosa – miestas šiaurės rytų Ispanijoje, prie Ebro upės; Aragono regiono ir provincijos sostinė, bei centras.^[1] Išvystyta mašinų, chemijos, tekstilės, maisto pramonė.

Yra universitetas (nuo 1533 m.), dailės menų muziejus, vyksta pramoninės mugės. Išlikę romėnų ir maurų architektūros (X–XII a.) liekanos, yra katedra (XII–XVII a.), birža (Lonja, gotikinė, XVI a.), plateresko stiliaus rūmai (XVI a.). Daug miesto Mudecharų stiliaus pastatų 1986 m. įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Mieste 2008 m. vyko Pasaulinė paroda.

Miestą 27 m. pr. m. e. įkūrė romėnai. III a. tapo krikščioniškos vyskupijos centru. V a. Saragosą nukariavo svebai ir vestgotai.

VIII a. tapo musulmoniškos Al Andalus dalimi. Čia valdė Kordobos kalifatas. Šiam suirus, XI a. Saragosa tapo nepriklausoma kaip emyratas (taifa). Tai buvo paskutinė taifa, kurią prie savo musulmoniškos imperijos prijungė Almoravidai, nes jie patyrė didelį pasipriešinimą.

1110 m. Almoravidai galutinai prijungė Saragosą prie savo imperijos, tačiau 1118 m. jį nukariavo krikščioniškas Aragonas. Labai greitai Saragosa paversta Aragono sostine.

Ispanijos revoliucijos metu, 1808–1809 m. buvo užimta prancūzų. Ispanijos pilietinio karo metu – vienas F. Franko režimo centrų.

Mieste 1982 m. vyko XII pasaulio futbolo čempionatas. Stipriausi futbolo klubai:

• Real Zaragoza SAD

• CAI Zaragoza

• CAI BM Aragón

Al-Andalusijos taifa Saraqusta سرقسطة
Provincija	Saragosa
Egzistavo:	1013-1110 m.
Prijungta prie:	Almoravidai
Dinastija:	Tudžibidai, Hudidai

Al-Andalusijos Taifos

XI a.: Albarasinas | Algarvė | Alchesirasas | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Gvadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santarenas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II) XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III)