Saragosa – miestas šiaurės rytų Ispanijoje, prie Ebro upės; Aragono regiono ir provincijos sostinė, bei centras.[1] Išvystyta mašinų, chemijos, tekstilės, maisto pramonė.
Yra universitetas (nuo 1533 m.), dailės menų muziejus, vyksta pramoninės mugės. Išlikę romėnų ir maurų architektūros (X–XII a.) liekanos, yra katedra (XII–XVII a.), birža (Lonja, gotikinė, XVI a.), plateresko stiliaus rūmai (XVI a.). Daug miesto Mudecharų stiliaus pastatų 1986 m. įtraukti į UNESCOPasaulio paveldo sąrašą.
Miestą 27 m. pr. m. e. įkūrė romėnai. III a. tapo krikščioniškos vyskupijos centru. V a. Saragosą nukariavo svebai ir vestgotai.
VIII a. tapo musulmoniškos Al Andalus dalimi. Čia valdė Kordobos kalifatas. Šiam suirus, XI a. Saragosa tapo nepriklausoma kaip emyratas (taifa). Tai buvo paskutinė taifa, kurią prie savo musulmoniškos imperijos prijungė Almoravidai, nes jie patyrė didelį pasipriešinimą.
1110 m. Almoravidai galutinai prijungė Saragosą prie savo imperijos, tačiau 1118 m. jį nukariavo krikščioniškas Aragonas. Labai greitai Saragosa paversta Aragono sostine.