Saltukidų laikais statytas Terdžano karavansarajus
Apie valstybę žinoma labai nedaug. Seldžiukų imperiją valdant Alp Arslanui, jis pasiuntė vieną iš karvedžių užkariauti Erzurumo miestą. Po sėkmingos karinės pergalės šis įsitvirtino vietiniame regione, kuriame dominavo krikščionys armėnai, ir įkūrė nepriklausomą valstybę. Šio karvedžio vardas buvo Abul Kasimas[1]. Dinastija buvo pavadinta žymiausio dinastijos valdovo Saltuko garbei.
Šis beilikas sparčiai plėtėsi armėnų ir graikų žemių sąskaita, nuolat vykdydamas karus su gretimomis krikščionių valstybėmis Gruzijos karalyste ir Bizantijos imperija. Saltuko laikais ji valdė visą istorinį Taiko regioną ir vakarinę Airarato regiono dalį. Už savo žygdarbius Saltukas gavo meliko („karaliaus“) titulą. Saltukui mirus, sostą paveldėjo jo sūnus Muhamadas, o vėliau – duktė Mamachatun. 1200 m. ji buvo nuversta nuo sosto ir įkalinta, o valdžią paėmė Muhamado sunus Malikšachas[2].
Kitais metais Rumo sultonatas vykdė karinį žygį prieš Gruziją ir pareikalavo visų vietinių kunigaikščių jungtis prie jo armijos. Kadangi Melikšachas pavėlavo, Rumo sultonas Suleimanas II liepė jį įkalinti, ir taip pabaigė Saltukidų viešpatavimą regione. Erzurume buvo pasodintas sultono brolis Togrulas, valdęs čia iki 1225 m.
↑Leiser, G. (1995). „Saltuk Oghullari“. In Bosworth, C.E.; Van Donzel, E.; Heinrichs, W.P.; Lecomte, G. (eds.). The Encyclopaedia of Islam. Vol. VIII:Ned-Sam. E.J. Brill.
↑Leiser, G. (1995). „Saltuk Oghullari“. In Bosworth, C.E.; Van Donzel, E.; Heinrichs, W.P.; Lecomte, G. (eds.). The Encyclopaedia of Islam. Vol. VIII:Ned-Sam. E.J. Brill.
