Salaspilio apgultis (1206 m.) – Livonijos kryžiaus karų pradžia, vienas kalavijuočių ir jų sąjungininkų žiemgalių karo prieš Dauguvos ir Turaidos lyvius epizodų. Mūšio įvykiai aprašyti Henriko Latvio kronikoje.
Polocko kunigaikštis Vladimiras su sąjungininkais iš Turaidos įsiveržė į Livoniją ir apsiautė kalavijuočių valdomą Ikškilės pilį Dauguvos žemupyje bei Salos pilį. Apsiaustis truko 11 dienų.
Žygyje taip pat dalyvavo ir Turaidos lyviai bei žiemgaliai, tačiau pastarieji, kilus konfliktui su Polocko kunigaikščiu, kažkuriuo metu pasitraukė iš kovos.
Apie 20 pilyje prisiglaudusių vokiečių riterių ir krikštą priėmę lyviai sėkmingai atlaikė rusėnų ir Turaidos kariuomenės apgultį.[1]
Išnašos
