Polocko kunigaikščiai – Polocko kunigaikštystės valdovai. Seniausieji vietos kunigaikščiai kildino save iš variagų ir turėjo seną dinastiją. Vėliau įsitvirtino Riurikaičių Polocko atšaka. iai pasibaigus, nuo 1129 m. Polocką valdė įvairios kitos riurikaičių atšakos.
Nuo XIII a. vidurio Polocką, kaip dalinę LDK kunigaikštystę, valdė Mindaugo giminaičiai ir Gediminaičiai
Ragnvaldaičiai
- Ragnvaldas (iki 977) – pusiau legendinis valdovas iki riurikaičių įsigalėjimo;
Riurikaičių Polocko atšaka
Nuo Polocko atsiskyrimo, kunigaiktšystę valdė vietinė dinastija, dar vadinama Polocko Iziaslavičiais:
Kitos Riurikaičių atšakos
Po nepriklausomybės atkūrimo 1132 m. vietinė valdovų linija buvo nutrūkusi, ir pasikeisdamos valdė aplinkinių kunigaikštysčių dinastinės linijos: Minsko Glebovičiai, Vitebsko Vasilkovičiai, Drucko Rogvolodovičiai:
- Vasilko Sviatoslavičius, 1132–1144, Vitebsko atšaka;
- Rogvolodas Borisovičius, 1144–1151, Drucko atšaka;
- Rostislavas Glebovičius, 1151–1159, Minsko atšaka;
- Rogvolodas Borisovičius (pakartotinai), 1159–1162, Drucko atšaka;
- Vseslavas Vasilkovičius, 1162–1180, Vitebsko atšaka, valdė su pertrūkiu 1167 m., kuomet valdė Volodaras iš Minsko;
- Volodaras Vseslavičius, 1186–1215, Vitebsko atšaka;
- Borisas Vseslavičius, 1215–1222, Drucko atšaka;
- Užkariautas Smolensko kunigaikštystės:
- Briačislavas Vasilkovičius, 1232–1242, Vitebsko atšaka;
Lietuviškos dinastijos
XIII a. viduryje prijungta prie LDK. Autonomiškai valdė:
- Tautvilas 1248–1263;
- Gerdenis, 1263–1267;
- Iziaslavas, 1267-? (Vitebsko kunigaikštis);
- Konstantinas Tautvilaitis, 1270/1280-1290:
- Rygos arkivyskupystės okupacija, 1290–1307;
- Vainius, 1307-apie 1338 (Gediminaitis, Vytenio brolis);
- Narimantas, (Gediminaitis)
- Liubartas, 1340–1342 (Gediminaitis, Vainiaus sūnus);
- Andrius, 1342–1377, 1386–1387 (Gediminaitis);
- Skirgaila, 1377–1386, 1387–1397 (Gediminaitis).