PROFILPELAJAR.COM

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Saint-Chamond

Tipas	Sunkusis tankas
Kilmės šalis	Prancūzija
Tarnavimas
Naudotas	1917–1918 m.
Naudoja
Naudojo	Prancūzija
Karai	Pirmasis pasaulinis karas
Gamyba
Dizainas
Projektuotas	1915 m.
Gamintojas	Saint-Chamond
Kaina
Gaminama	{{{Gaminama}}}
Variantai
Pagaminta	400
Specifikacijos
Svoris	23 tonos
Ilgis	8,9 m
Plotis	2,7 m
Aukštis	2,4 m
Įgula	9
Šarvai	11–26 mm
Pirminė ginkluotė	75 mm de 75 modèle 1897 patranka
Antrinė ginkluotė	4 8 mm Hotchkiss M1914 kulkosvaidžiai
Variklis	4 cilindrų, 90 AG benzininis variklis
Galios/Svorio santykis	4 AG/t
Transmisija
Važiuoklė	{{{Važiuoklė}}}
Kuro talpa
Veikimo nuotolis
Greitis	12 km/h

Saint-Chamond – prancūzų sunkusis tankas, naudotas Pirmojo pasaulinio karo metu. Tarp 1917 m. balandžio ir 1918 m. liepos pagaminta apie 400. Tai buvo antrasis prancūzų sukurtas sunkusis tankas, po Schneider CA1.

Schneider

1915 m. vasario mėnesį prancūzų ginklų gamintojas „Schneider“ testavo amerikietiškus Holto traktorius, kuriems buvo ketinama pritaikyti Breton-Pretot tipo spygliuotos vielos karpymo mechanizmą. Šis darbas buvo patikėtas Eugene Brillie, talentingam konstruktoriui, kuris dar iki karo, Ispanijoje, konstravo šarvuotas mašinas. Jis pirmasis pasiūlė praplėsti esamą projektą, traktorių aprūpinant ginklais.

1916 m. pradžioje į armijos dirbtuves buvo pristatytas gaminys, pavadintas „Traktorius A“. Tai nebuvo slapukavimas, tiesiog prancūzai dar neturėjo pavadinimo tankui (pranc. Char). Atgabentasis prototipas buvo su vikšrine važiuokle, uodega, padedančia neužstrigti įveikiant tranšėjas. Tačiau projektas buvo atmestas.

Saint-Chamond

Po atmesto „Traktorius A“ projekto, jo autorius Brielle ėmėsi kito projekto, vėliau virtusiu pirmuoju prancūzišku sunkiuoju tanku Schneider CA1.

Prancūzijos vyriausybė davė užsakymą, pagaminti 400 tankų, kitam Prancūzijos ginklų gamintojui Forges et Aciéries de la Marine et d'Homécourt, įsikūrusiame Luaros departamente, Saint-Chamond mieste, pagal „Traktorius A“ projektą. Jos autorius Brielle nesutiko leisti nemokamai naudosis projektu, įmonė savo ruožtu nesutiko mokėti patento mokesčio. Todėl naujajame projekte teko atsisakyti tam tikrų detalių, tokių kaip mašinos uodega.

„Char Saint-Chamond“ projekte atsirado benzininė-elektrinė transmisija, naudota automotrisėse, 75 mm pabūklas ir 4 kulkosvaidžiai. Tankui pritaikyti garsią prancūzų 75 mm patranką padėjo Saint-Chamond įmonės direktorius, pulkininkas Emile Rimailho, buvęs vienas to ginklo kūrėjų. Jo pastangomis pritaikytas ginklas nereikalavo kitokio tipo amunicijos nei naudojo įprastos 75 mm lauko patrankos.

Pabaigtas tankas tapo sudėtinga mašina, kuriai valdyti reikėjo 9 žmonių, jis turėjo įtvirtintą nejudamą 75 mm patranką, priekyje, gale ir po vieną šonuose lizdus kulkosvaidžiams. Mašinos šonus saugojo 11 mm šarvas, priekyje kiek storesnis, 17 mm. 23 tonų svorio, galintis išvystyti 12 km/h greitį.

Tačiau tankas turėjo labai trumpą vikšrinę važiuoklę, dėl kurios itin sunkiai sekėsi įveikti tranšėjas ar kitus gamtinius nelygumus. Prancūzijos generalinis štabas net gi susidūrė su bėda, pakankamai daug kariškių atsisakydavo tarnauti šiame tanke.

Modele 18

1918 m. buvo įdiegta serija atnaujinimų, priekinį šarvą pastorinant papildomais 8,5 mm šarvais, perprojektuojamas tanko stogas, jis tampa dvišlaičiu, dėl geresnio granatų nuriedėjimo. Priekyje buvę du apžvalgos bokšteliai panaikinami, paliekant nedidelę angą vairuotojui.

Operacijos

1917 m. gegužės 5 d. tankas debiutavo mūšyje prie Lafo (Laffaux). Jame sudalyvavo 16 tankų, kurių dalis užstrigo įveikdami tranšėjas, o trys buvo sunaikinti.

1918 m. vasarą, pasikeitus karo pobūdžiui, iš tranšėjinio, į lauko mūšius, šie tankai tampa mobiliomis vokiečių lauko artilerijos baterijų naikinimo mašinomis.

Po karo 54-i Saint-Chamond buvo perdaryti į armijos amunicijos išvežiojimo mašinas, visi kiti sunaikinti.