Sadas (jap. 佐渡 = Sado) – sala ir ją užimantis miestas Japonijoje, Japonijos jūroje, šalia vakarinių Honšiū krantų, priklauso Niigatos prefektūrai. Tai šešta pagal dydį Japonijos sala (po 4 didžiųjų salų ir Okinavos). Jos plotas – 855,26 km².
Sala kalnuota – jos šiaurės vakaruose driekiasi Osado kalnagūbris (aukštis iki 962 m, Kongo k.), pietryčiuose – Kosado kalnagūbris (iki 642 m, Odžijamos k.). Viduryje, tarp kalnų plyti Kuninakos lyguma. Rytinėje pusėje yra druskingas Kamo ežeras.
Yra oro uostas. Verčiamasi žemės ūkiu, žvejyba, austrių veisimu, vystomas turizmas. Sala garsėja bambukų pynimo tradicijomis. Yra dvi XVII–XIX a. pagodos, garsaus budistų vienuolio Ničireno, ištremto į Sadą 1271 m., buvusi gyvenamoji vieta, XIX a. medinis teatras, tradicinės Edo architektūros Šukunegio rajonas.
Sadas gyvenamas nuo seniausio, Džiomon laikotarpio. VIII a. buvo sudaryta Sado žemė. Į šią atokią salą pradėti tremti politiniai kaliniai – ši bausmė buvo antra pagal sunkumą po mirties bausmės, nes dėl atšiauraus klimato nesitikėta, kad saloje nubaustasis išgyvens. 1221 m. į Sadą ištremtas nuverstas imperatorius Džuntoku, 1271–1274 m. čia ištremtas vienuolis Ničirenas, 1434 m. – dramaturgas Zeamis Motokijas.
1601 m., Edo laikotarpiu, saloje prasidėjo aukso karštinė – čia išgaunamas auksas buvo svarbus Tokugavos šiogūnato pajamų šaltinis, veikė kelios kasyklos. Paskutinė uždaryta 1989 m. Nuo XX a. pab. gyventojų skaičius pradėjo tolydžio mažėti.
