Rygos Nikolajaus I gimnazija

Buvusios gimnazijos pastato dabartinis vaizdas

Rygos Nikolajaus I gimnazija (latv. Rīgas Nikolaja I ģimnāzija, rus. Рижская Николаевская гимназия) – Rusijos imperijos laikais vidurinį išsilavinimą teikusi berniukų gimnazija Rygoje.

Istorija

Pirmoji aukštesnįjį išsilavinimą suteikianti mokykla Rygoje įkurta dar 1675 m., ji buvo vadinama savo įkūrėjo – Švedijos karaliaus Karlo XI – vardu: Karlo licėjus (lot. Schola Carolina). Po Šiaurės karo sukeltos suirutės licėjaus veikla nutrūko ir kiek vėliau jo vietoje atidaryta Rusijos imperijos Caro licėjus (rus. Царский лицей), veikęs 1733–1802 metais. Po to ši mokslo įstaiga buvo pervadinta į Vidžemės gubernijos gimnaziją. 1890 m. jai buvo suteiktas Rusijos imperatoriaus Nikolajaus I vardas, o po metų mokykla persikraustė į naują pastatą miesto centre (projekto autorius arch. Aleksiejus Kizelbašas).

Tai trijų aukštų monumentalus plytų mūro pastatas su erdviomis klasėmis ir centre išsidėsčiuse aktų sale; flygelis buvo skirtas darbuotojų poreikiams. Išorinės sienos gausiai dekoruotos skulptūromis ir ornamentais.

Gimnazijoje pagal tipinius įstatus buvo dėstomi: tikyba; rusų kalba ir literatūra; lotynų, graikų, vokiečių ir prancūzų kalbos; matematika; fizika; kosmografija; dailyraštis; braižyba ir piešimas. Fakultatyviai buvo galima lankyti gimnastikos ir dainavimo pamokas.

Pirmojo pasaulinio karo metu pedagogai ir mokiniai buvo evakuoti į Imperijos gilumą, tarpukaryje mokyklos pastate buvo įsikūręs Rygos valstybinis technikumas, kuris tebeveikia jame iki šiol.

Gimnazijos auklėtiniai

Ši mokslo įstaiga išugdė Latvijos prezidentą Gustavą Zemgalį, medicinos profesorių Reinholdą Snikerį, istoriką Eduardą Šturmą, vargonininką Nikolajų Vanadzinį, pirmąjį Latvijos kariuomenės gydytoją generolą Peterį Snikerį, Prancūzijos sociologą pozityvistą Georgą Gurvičių, Latvijos finansų ministrą Ringoldą Kalningį ir kt.

Rygos Nikolajaus I gimnazijoje mokėsi ir iškilios Lietuvos asmenybės: kariuomenės pulkininkas Balys Giedraitis, rašytojas Ignas Lapienis, LTSR veikėjas Justas Paleckis, vabzdžių kolekcionierius Valerijonas Straševičius, mokslininkas Kazys Sleževičius bei kt.

Šaltiniai