Rusijos invazijos į Ukrainą metu padaryti kariniai nusikaltimai – Rusijos invazijos į Ukrainą metu įvykdytos veikos, kurias galima traktuoti kaip karo nusikaltimus. Užpuolimas pažeidė Jungtinių Tautų Chartijos septintąjį straipsnį ir tarptautinę teisę.

Pirmąją karo savaitę 41 valstybė, tarp jų Lietuva, dėl karo nusikaltimų kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą.^[1]

Balandžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 93 balsais prieš 24, 58 susilaikant, suspendavo Rusijos narystę Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje dėl Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų. Tokiam suspendavimui turi pritarti 2/3 visų balsavusių už ir prieš, neskaičiuojant susilaikančių. JAV ir ES šalys apkaltino Rusiją naudojantis naryste propagandai skleisti ir dėmesiui nuo savo pačios nusikaltimų atitraukti. Atsakydama Rusija demonstratyviai visiškai pasitraukė iš šios organizacijos. Iki šiol taip buvo pašalinta tik viena šalis, Libija (2011 m). Rusija yra viena seniausių šią organizaciją įkūrusių narių. Pati Rusija visus kaltinimus neigia.^[2]

Rusijos valdžia yra kaltinama šiais karo nusikaltimais:

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas nustatė, jog nėra jokių įrodymų, kurie pateisintų invaziją. Tik Rusijos ir Kinijos teisėjai balsavo prieš.^[3]

„Amnesty International“ dar vasario 25 dieną turėjo duomenų apie tokius išpuolius Vuhledare, Charkove ir Umanėje^[4]. Taip pat Rusija yra bombardavusi ligonines, vaikų namus, o vieno mirtingiausių išpuolių metu žuvo 47 civiliai Černihive, daugiausiai laukusieji eilėje prie duonos.^[5]

22 invazijos dieną Rusija subombordavo Mariupolio teatrą ir plaukimo baseiną, kur slėpėsi civiliai, daugiausia moterys ir vaikai. Manoma, jog teatre buvo apie 1300 žmonių, iš kurių, kitos dienos duomenimis, išsigelbėjo tik apie 130.^[6] V. Zelenskis pasakė, jog Mariupolio apgultis niekuo nesiskiria nuo Leningrado blokados. Tą dieną Amerikos prezidentas Joe Biden pirmąkart atvirai pavadino Rusijos prezidentą V. Putiną karo nusikaltėliu. Kremliaus atstovas atsakė, jog „tai nepriimtina ir neatleistina retorika“.^[3]

2022 m. liepos 27 d. dvi X-22 Rusijos raketos atakavo prekybos centrą Kremenčuko mieste (Ukraina). The Guardian rašo, jog ataka buvo aiškiai nutaikyta būtent į prekybos centrą, ir jos laikas tyčia parinktas taip, kad centre būtų kuo daugiau žmonių (buvo apie 1000). Žuvo ne mažiau kaip 18 civilių.^[7]

Pagal kitą šaltinį, iš dviejų atskridusių raketų į prekybos centrą pataikė tik viena. Kita pataikė į greta esančią didelę mašinų remonto gamyklą toli nuo centro (apie 500 m). Šios gamyklos teritorija labai didelė ir priešingas kraštas beveik ribojosi su centru, kur ir smogė antroji. Visgi ši pataikė į prekybos centrą, ne į gamyklą.^[8]

Rusija prisiėmė atsakomybę už ataką, tačiau teigdama, jog iš tiesų atakavo ginklų saugyklą, o greta stovintis prekybos centras, jų supratimu, turėjo būti neveikiantis.^[9] The Guardian, kuris Ukrainoje turi savo žurnalistų, išspausdino kasos čekio nuotrauką, pagal kurią matyti, jog atakos metu centras veikė. Anot Ukrainos, amunicijos remonto gamykloje nebuvo.^[7]

Didžiojo septyneto vadovai, kurių susitikimo metu buvo įvykdyta ši ataka, vieningai pavadino ją karo nusikaltimu, nes buvo tiesiogiai atakuojama civilinė infrastruktūra. Raketos buvo paleistos iš Tu-22M bombonešių.^[10] X-22 (arba Kh-22) yra pasenusios, labai netikslios raketos, skirtos laivams naikinti.^[11]

Pagrindinis straipsnis – Bučos žudynės.

Ukrainos karo pajėgos pranešė, jog besitraukdama Rusijos pusė nedideliame Bučos mieste (apie 30000 gyventojų) paliko daug sušaudytų civilių. „The New York Times“ iš pradžių dar aiškinosi, ar Ukrainos atstovų pateiktos nuotraukos tikros,^[12] tačiau „The Guardian“ turi ten savo korespondentą, anot kurio, vietiniai tvirtina, kad Rusijos armija tiesiogiai, kulkosvaidžiais, atakavo bandančių bėgti civilių automobilius. Interviu dalyvavę žmonės rimtai sužeisti, tai, žurnalistų nuomone, kaltinimai Rusijos kariuomenei greičiausiai pagrįsti.^[13] Rastas 280 kūnų masinis kapas.^[14]

Pati Rusija savo atsakomybę neigia ir tvirtina, jog žudynes surengė Jungtinės Amerikos Valstijos.^[15] Likusiame pasaulyje visgi vyrauja požiūris, jog tai rusų armijos darbas: tokį požiūrį išsakė oficialūs Jungtinės Karalystės, JAV, Vokietijos, ES atstovai. Visi cituoti apklaustieji vietos gyventojai patvirtina, kad žudė rusų kareiviai ir žudė tyčia. Dalis civilių nušauta iš visiškai nedidelio atstumo. Tarp jų yra moterų, vaikų ir senyvo amžiaus žmonių. Ukraina pasakė radusi 410 kūnų. Šiuo metu įvykį nagrinėja specialistai.^[16] V. Putinas apdovanojo, anot „The Guardian“, žudynėmis kaltinamą 64 motorizuotų pėstininkų brigadą medaliu „už masinį heroizmą ir drasą“.^[17]

JT vyriausias žmogaus teisių komisaras Michelle Bachelet nurodė jog visi kūnai turi būti iškasti, atpažinti ir tiksliai nustatyta mirties priežastis. JAV sieks jog Rusija būtų pašalinta iš JT Žmogaus Teisių Tarybos, kam reikia jog pašalinimui pritartų du trečdaliai iš 193 narių.^[18]

2022 m. balandžio 1 d. The Guardian rašė, jog, nors buvo deramasi ir jau beveik susitarta dėl humanitarinio koridoriaus, Rusija ir vėl kategoriškai uždraudė įvežti bet kokią humanitarinę pagalbą civiliams Mariupolyje, netgi mažais kiekiais. Miestas visiškai uždarytas įvažiavimui.^[19] Balandžio 6 d. paskelbta Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos analizė vis dar nurodo jog „daugiau kaip 160000 Mariupolio gyventojų neturi elektros, ryšio, vaistų, šilumos ir vandens. Rusijos karinės pajėgos neleidžia suteikti humanitarinės pagalbos, greičiausiai spaudimo pasiduoti tikslu“.^[20] Draudimas suteikti humanitarinę pagalbą yra karo nusikaltimas.^[21]

Rusų kareiviai Ukrainos kaltinami išprievartavę nemažai ukrainiečių moterų, kas, jei pasitvirtintų, irgi būtų karo nusikaltimas. Tokie dalykai lydėjo karinius konfliktus per visą žmonijos istoriją. Rusija tvirtina, jog tai melas.^[22]

Rusija kovo 3 d. apšaudė Zaporožės atominę elektrinę, didžiausią Europoje.^[23]

Vasario 27 d. Ukraina pateikė peticiją Tarptautiniam Teisingumo Teismui, kurioje teigė, kad Rusija pažeidė Genocido konvenciją be pagrindo kaltindama Ukrainą genocidu karinei agresijai prieš Ukrainą pateisinti.^[24][25]

Rusijos (Donecko respublikos, bet ji daugumos valstybių nepripažįstama) teismas nuteisė mirties bausme į nelaisvę pakliuvusius britų kovotojus-savanorius Aiden Aslin ir Shaun Pinner bei į ukrainiečių armiją įstojusį Kijevo Politechnikos Instituto marokietį studentą Brahim Saaudun pripažindamas juos samdiniais. Britų politikai (Liz Truss^[27], Robert Jenrick) teigia jog toks nuosprendis pažeidžia samdyto kareivio apibrėžimą turinčią Ženevos konvenciją. Samdiniu pripažįstamas tik toks kovotojas, kuris, pagal Ženevos konvenciją, kovojo pirmiausia dėl atlyginimo, ir šis atlyginimas buvo ženkliai didesnis nei įprastinis saviems kareiviams. Samdinys neturi turėti samdžiusios šalies pilietybės, tuo tarpu Aiden Aslin bei Shaun Pinner yra vedę ukrainietes ir bent jau Aiden Aslin turi dvigubą JK ir Ukrainos pilietybę. Samdinys neturi oficialiai priklausyti tos šalies ginkluotosioms pajėgoms (antraip toji valstybė atsako už visus jo veiksmus), tuo tarpu visi trys nuteistieji buvo oficialiai įstoję į Ukrainos armiją.^[28] Visų šių argumentų nebuvo paisoma. Karo belaisvių vien už dalyvavimą kare teisti negalima.^[29]

Balandžio pabaigoje Ukraina tiksliai įvardijo dešimt Rusijos kariškių (keturis kapralus, du seržantus ir keturis eilinius), kurie kaltinami civilių gyventojų kankinimais Bučos okupacijos metu. Visi jie priklauso minėtai 64 motorizuotų pėstininkų brigadai. Bendras tiriamų atvejų skaičius jau siekia apie 8000, įskaitant civilių žudymą, civilinės infrastruktūros bombardavimą, kankinimus bei ne mažiau kaip 400 ^[30] seksualinių nusikaltimų. Ekspertai taip pat nustatė, jog daug civilių užmušė mažos metalinės strėlės, kurias pažeria aplink Rusijos naudoti specialūs artilerijos sviediniai.^[31] Pagal The New York Times, sviedinius su tokiomis strėlėmis Ženevos konvencija naudoti draudžia ^[30] (The Guardian kitur rašo jog visiškai naudoti draudžiančių sutarčių nėra). V. Putinas pasakė, jog Rusijos karinės pajėgos su Bučos įvykiais išvis niekuo nėra susijusios.^[31]

Nusikaltimų (kankinimų, masinių žudynių, tų pačių strėlių naudojimo) įrodymų rasta ir Irpinėje. Ir ten jie susiję su ta pačia 64 brigada. Identifikuotas kareivis, dalyvavęs apie dešimtyje kankinimų. Jis veikė ne vienas, bet kiti nenustatyti.^[30]

Pagal Ženevos konvenciją, karo veiksmai turi remtis būtinumo principu, nukreipiant atakas į teisėtus karinius taikinius. Neturi būti atakų, kurių pavojus civiliams neproporcingai didelis ir nepateisina deramo kovinio efekto. Kai kurie ginklai dera atvirame mūšio lauke, bet ne tankiai apgyventuose miestuose. Jei ginklas visgi buvo panaudotas, įrodymo, jog jam buvo deramas taikinys, našta tenka agresoriui.^[32]

The Times išnagrinėjo daugiau nei 1000 nuotraukų, kurių dalis buvo padaryta jų pačių žurnalistų, kitos pateiktos Ukrainos vadovybės. The Times žurnalistai sukategorizavo daugiau nei 2000 atpažįstamų ginklų atvaizdų. Dauguma jų buvo netikslūs, pasenę šaltojo karo laikų ginklai, įskaitant 210 uždraustų įvairiomis tarptautinėmis sutartimis. Nors keletas jų galėjo būti iššauti ir iš Ukrainos pusės, ginantis nuo užpuolikų, yra daug daugiau įrodymų, kad juos naudojo Rusijos armija. The Times parodė, jog šių ginklų naudojimas iš Rusijos pusės nebuvo ribotas ar numatytas ypatingiems atvejams. Priešingai, tai buvo dauguma visų naudotų ginklų, nuo pat invazijos pradžios.^[32]

Teismo procesai yra sunkesni nei tiesiog kaltinimai, nes būtina pateikti teismo pripažįstamus įrodymus prieš konkrečius asmenis.

Pirmasis patrauktas atsakomybėn Rusijos armijos kariškis buvo 21 metų Vadimas Šysimarinas, profesionalas (ne šauktinis), seržantas, kaltinimo metu belaisvis. Jis apkaltintas nušovęs 62 metų Ukrainos civilį. Šis važiavo dviračiu, kalbėdamas mobiliu telefonu. Seržantas gavo nurodymą nužudyti civilį, kad šis nepraneštų apie juos Ukrainos gynėjams, ką ir įvykdė savo AK-74 automatu. Žiniasklaida tuo metu rašė, jog jam gresia nuo 10 iki 15 metų kalėjimo.^[33]

Vadimas Šysimarinas prisipažino įvykdęs jam duotą nurodymą. Jis teigė iš pradžių atsisakęs, bet, pakartotinai paliepus bei pagrasinus, paklusęs. Visgi teismas nustatė, jog Vadimas Šysimarinas nebuvo tiesiogiai pavaldus įsakymą davusiam kariškiui, ir abi pusės tai žinojo. Todėl tas paliepimas nebuvo laikomas kariniu įsakymu, kuris galbūt apsaugotų nuo atsakomybės.^[34][35] Kaltintojas manė, jog buvo galima iš kalbėjusio žmogaus tiesiog atimti telefoną bei jog buvo iššauta daugiau nei vieną kartą. Tačiau gynėjo požiūriu tai visgi spontaniška, ne iš anksto planuota žmogžudystė.^[7]

Vadimas Šysimarinas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Teismas pasakė visgi negalįs patikėti, jog Vadimas Šysimarinas tikrai nenorėjo užmušti žmogaus į jį šaudamas.^[36]

Anot gynėjo, tai sunkiausias nuosprendis, koks tik pagal taikomą įstatymo skirsnį galėjo būti skirtas, todėl jis prašys svarstyti pakartotinai. Rusija savo kovotojui nesuteikė jokios teisinės pagalbos.^[37]

Antrajame teismo procese du artileristai, Aleksandras Bobikinas ir Aleksandras Ivanovas (vairuotojas ir ginklininkas), buvo kaltinami iš Rusijos teritorijos patrankomis apšaudę ir taip nugriovę mokyklos pastatą, stovėjusį Derhačiuose netoli Charkovo. Pasak kaltintojo, mokslo įstaiga nebuvo joks priimtinas karinis taikinys. Artileristai vėliau pateko į nelaisvę. Jie visiškai pripažįsta savo kaltę, sutinka, jog tai buvo karo nusikaltimas, tačiau teigė vykdę įsakymą, prašydami tuo pagrindu skirti švelnesnę nei sunkiausią galimą bausmę. Rusija pasakė neturinti apie teismą jokios informacijos ir nesant diplomatinių santykių negalinti kaltinamiesiems suteikti jokios teisinės pagalbos. ^[38]

Abu nuteisti kalėti po 11,5 metų.^[39]

Kai kurie Rusijos veiksmai nėra labai toli nuo nusikalstamų, tačiau gali ir nebūti tokiais pripažinti, nes Rusija (ir kai kada Ukraina) nėra pasirašiusi šiuos veiksmus draudžiančių tarptautinių sutarčių. Tačiau tiesiogiai atakuoti civilių negalima jokiais ginklais, ir kai kurie naudoti ginklai galimai buvo nepriimtinai netikslūs.^[40]

Rusija nusisamdė kelis tūkstančius kovotojų iš Sirijos (balandžio 1 d jie jau buvo Rusijoje, bet dar tik ruošėsi kariauti). Sirija pastaruoju metu kentėjo nuo daugelio karų, kurie paliko daug kovos įgūdžius turinčių vyrų, tačiau tiek sugriautą ekonomiką, jog sunku rasti kitokio darbo. Samdyti kareivius pagal Ženevos konvenciją nėra karo nusikaltimas, tačiau yra atskira tokią praktiką kriminalizuojanti Jungtinių Tautų sutartis. Ukraina yra šią sutartį pasirašiusi, tačiau Rusija ne. Rusija jau buvo Sirijos kareivius nusisamdžiusi kovoti Libijoje ir Venesueloje.^[41]

Esama įrodymų, jog Rusija naudoja kasetinius ginklus (angl. cluster munitions), kurie paskleidžia daug smulkių bombų dideliame plote. Turima video įrašų, rasta taip pat kasetinio ginklo BMP-30 liekanų, paskelbta ginklu suvarpytų civilių mašinų nuotraukų. Šie ginklai uždrausti daugiau nei 100 valstybių, įskaitant Angliją, Prancūziją ir Vokietiją. Šie ginklai skirti tankams ir šarvuotiems transporteriams naikinti.^[40] Jiems trūksta tikslumo, todėl kasetiniai ginklai labai pavojingi civiliams. Tačiau nei Rusija, nei Ukraina sutarties dėl tokių ginklų nenaudojimo nėra pasirašiusi.^[42]

Daugelio Kijeve, Irpinėje, Bučoje nukautų civilių kūnuose ekspertai rado metalinių strėlių (angl. fléchettes), kurias pasėja specialūs artilerijos sviediniai. Kiekviename sviedinyje gali būti apie 8000 tokių strėlių kurios pažyra iki 300 m. spinduliu. Nepaisant žmogaus teisių gynėjų pastangų, jos nėra uždraustos jokiais tarptautiniais susitarimais. Tačiau tai netikslus ginklas.^[40]

FAB-250 yra didelė, labai netiksli, jokio automatinio nusitaikymo neturinti sovietinė aviacinė bomba, skirta antžeminiams kariniams įtvirtinimams bei bunkeriams naikinti. Daug šių bombų numesta Bučoje, Borodiankoje, Hostomelyje kur tokių karinių objektų nebuvo. Vietoj to, bombos buvo numestos ant gyvenamųjų namų ir civilinės infrastruktūros. The Guardian mano jog bomba panaudota ne pagal paskirtį.^[40]