Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiajame ir Pilupio dešiniajame krante esančiame kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 10x9 m dydžio, iš visų pusių buvusi apjuosta pylimu, jos šiaurinį kraštą su čia buvusiu pylimu nuplovė Pilupis. Dabar likusi pylimo dalis aikštelę juosia iš rytų, pietų ir vakarų. Pylimas yra 1,5 m aukščio pietuose ir 4,5 m aukščio vakaruose, 7 m pločio pietuose ir 20 m pločio vakaruose. Rytinė jo dalis iki 2,5 m aukštesnė, žiūrint iš šono piliakalniui suteikia balno siluetą. Vakarinėje pašlaitėje iškastas 4 m pločio, 0,8 m gylio (dabar jis išplatintas iki 15 m pločio, 2 m gylio) griovys. Šiaurės rytų šlaite, 10 m žemiau aikštelės yra terasa – nepanaudota aukštumos kyšulio dalis. Šlaitai statūs, 12–30 m aukščio. Aikštelė dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs krūmais. Piliakalnis pradėtas tvarkyti: nuo didžiosios jo dalies nukirsti krūmai, vakarų pusėje įrengti laiptai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 28800 m². Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas: 5000 m².
Gyvenvietė
Rytų, pietų ir vakarų papėdėse 1 ha plote yra I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1969 m. Iki 0,8 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir žiestos keramikos, židinys.[1]
Pastaba: Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
↑Dalia Andrašiūnaitė. Rumbonių piliakalnio, Alytaus raj, gyvenvietės kasinėjimai 1969 metais // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1968 ir 1969 metais. Vilnius, 1970. p. 22–24.
↑Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 148 (Nr. 649)
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 99