Aikštelė trikampė, išsidriekusi rytų-vakarų kryptimi, 155 m ilgio ir 85 m pločio rytiniame gale. Jos šiaurinę ir pietinę dalį apardė upės. Vakarinėje aikštelės dalyje yra 15 m ilgio ir 23 m pločio terasa. Aikštelės rytiniame krašte yra supiltas pylimas, kurio ilgis 75 m, aukštis 6 m, plotis 30 m. Už jo iškastas 60 m ilgio, 30 m pločio, 4 m gylio, 10 m pločio (dugne) griovys. Šlaitai statūs, 36–44 m aukščio.
Istorija
3D modelis
Archeologiniais tyrimais nustatyta, kad piliakalnio vietoje buvo gyvenama jau akmens amžiuje, gyvenvietė čia buvo ir I tūkst. pr. m. e. Rasta to laikotarpio lygios keramikos. Pylimas supiltas per 3 kartus. Piliakalnis datuojamas XIV a. pab. – XV a. pr. Čia stovėjo medinė Punios pilis, kurios apylinkes 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Pati pilis minima 1387 ir 1414 m. Aikštelėje stovėta medinių pastatų, kurių aptiktos sudegusios liekanos. Jų aplinkoje rasta žiestos keramikos, geležinis pentinas. Po pilies sunykimo aikštelėje XV–XVIII a. stovėjo Punios seniūno dvaro sodybos, privažiavimui XVII a. pylimas buvo per vidurį perkastas, o per griovį įrengtas tiltas. Aikštelėje sodybos stovėjo iki 1938 m., ji buvo ariama. Daugumą radinių sudaro dvaro laikotarpio statybinės bei interjero detalės, buityje naudoti dirbiniai. Į Nemuną ir Punelę griūvantys piliakalnio šlaitai buvo tvarkomi 1972, 1991–1997 ir 2000 m[1].
Manyta, kad ant Punios piliakalnio galėjusi stovėti legendinio kunigaikščio Margirio Pilėnų pilis, tačiau dabar ji lokalizuojama Žemaitijoje. Vis tik piliakalnio papėdėje pastatytas paminklinis akmuo su Maironio eilėmis Margirio atminimui.
