Ritminė gimnastika arba meninė gimnastika – aciklinė sudėtingos koordinacijos gimnastikos sporto šaka. Joje dažniausiai varžosi tik moterys.[1] Kai kuriose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, sporto šaka vadinama ir menine gimnastika.
Istorija
Meninė gimnastika formavosi XX a. pradžioje RusijosSankt PeterburgoMarijos teatre. Pirmosios varžybos įvyko 1941 m. Leningrade. 1948 m. surengtas pirmasis TSRS meninės gimnastikos čempionatas. Po Antrojo pasaulinio karo sporto šaka ėmė plisti Rytų Europos valstybėse. 1960 m. įvyko pirmosios tarptautinės varžybos, o 1962 m. meninę gimnastiką, kaip savarankišką sporto šaką, pripažino Tarptautinė gimnastikos federacija. 1963 m. surengtas pirmasis pasaulio ritminės gimnastikos čempionatas, 1976 m. Europos čempionatas. Nuo 1984 m. ritminė gimnastika yra olimpinė sporto šaka. Meninė gimnastika taip pat populiari Bulgarijoje, Ukrainoje, Azerbaidžane, Ispanijoje, Italijoje, Baltarusijoje, Izraelyje, Kanadoje. Žymiausios gimnastės I. Deriugina (Ukraina), M. Gigova, M. Petrova (abi Bulgarija), K. Serebrianska (Ukraina), M. Lobač (Baltarusija), G. Šugurova (Rusija), D. Kutkaitė (Lietuva).[2]
Sportininkės varžosi kaip individualios dalyvės arba komandose nuo dviejų iki šešių žmonių. Standartinėse aukščiausio rango varžybose gimnastės pasirodo šešiose rungtyse: pratimuose su kaspinu, šokdyne, kamuoliu, lanku, kuokelėmis ir laisvuosiuose pratimuose. Tarptautinėse varžybose naudojami tik 4 įrankiai, kuriuos Tarptautinė gimnastikos federacija (Fédération Internationale de Gymnastique, FIG) pagal tam tikrą sistemą parenka kas 2 metai.[2] Pratimai atliekami pagal muziką, jų metu vertinama judesių koordinacija, lankstumas, plastiškumas, artistiškumas, muzikalumas, pratimų dinamiškumas.
Pagal Tarptautinės gimnastikos federacijos nuostatus, gimnastikos pasirodymų muzikos laikas prasideda, kai gimnastė (-ės) atlieka savo pirmąjį judesį (veiksmą), ir baigiasi, kai gimnastės (-čių) kūnas visiškai sustoja. Vyriausiujų gimnasčių kiekvienas pratimas turėtų trukti nuo 1 minutės 15 sekundžių iki 1 minutės 30 sekundžių. Grupiniai pratimai turėtų trukti nuo 2 minučių 15 sekundžių iki 2 minučių 30 sekundžių. Muzika turi atitikti tipinės ritminės gimnastikos stiliaus muziką. Muzika su žodžiais gali būti naudojama 2 individualiems pratimams ir 1 grupiniam pratimui.[3]
Sporto šakoje svarbūs acikliniai (nepasikartojantys) judesiai, kurie vertinami kaip vienas užbaigtas aktas. Šie judesiai nuo kitų išsiskiria atlikimo trumpumu ir didžiule formų įvairove. Ritminė gimnastika taip pat turi baleto ir šokio elementų. Varžybos organizuojamos ant kvadratinio 13 m ilgio ir pločio kilimo. Jei pasirodymo metu bet kuri gimnastės kūno dalis ar įrankis (šokdynė, lankas, kamuolys, kuokelės, kaspinas) užeina už nustatytos kilimo ribos, jos pasirodymas yra atitinkamai baudžiamas.[3] Dalyvių pasirodymai vertinami 30 balų skalėje. Kartais meninėje gimnastikoje fiksuojami dopingo vartojimo atvejai, siekiant sumažinti dalyvių svorį.
Lietuvoje
Lietuvoje meninė gimnastika pradėta kultivuoti po II pasaulinio karo, 1945 m. įsteigus Lietuvos kūno kultūros akademiją (iki 1990 m. Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, iki 1999 m. Lietuvos kūno kultūros institutas), kuris 1948 m. parengė pirmąsias menininės gimnastikos specialistes. 1947 m. Lietuvos meninės gimnastikos rinktinė SSRS konkurse užėmė 6 vietą. 1950 m. surengtos pirmosios Lietuvos pirmenybės. Žymesnės pirmosios gimnastės A. Brašiškytė, N. Urlakytė, V. Vandzinskaitė (V. Kubilienė), I. Svolkinaitė. Nuo 1950 m. Lietuvos meninės gimnastikos atstovės dalyvavo ir TSRS čempionatuose, o nuo 1979 m. ir TSRS tautų spartakiadose. Didžiausių laimėjimų pasiekė Dalia Kutkaitė (trenerė V. Kubilienė), tris kartus tapusi absoliučia TSRS čempione (1982 m., 1983 m., 1984 m.), o 1982 m. ir Europos čempione. 1983 m. SSRS tautų spartakiados čempione, 1983 m. pasaulio čempionato bronzos (kuokelės ir lankas, individualios varžybos), Europos 1982 m. sidabro (kamuolys ir lankas, individualios varžybos) ir 1984 m. bronzos medalių (kuokelės) laimėtoja. 1984 m. Europos čempionate T. Zalisko (trenerė A. Giriūnienė), 1987 m. pasaulio čempionate E. Meškauskaitė (trenerė V. Kubilienė; abi grupiniai pratimai) laimėjo sidabro medalį. 1989 m. Europos jaunių pirmenybėse K. Kliukevičiūtė (trenerės V. Kubilienė ir S. Mackonienė) iškovojo 1 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalius, 1996 m. dalyvavo Atlantos olimpinėse žaidynėse (32 vieta). 2008 m. meninės gimnastikos grupės veikė Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, dirbo apie 20 trenerių, buvo apie 400 sportininkių ir 4 tarptautinės kategorijos teisėjų. 2018 m. meninę gimnastiką kultivavo 376 sportininkės, dirbo 30 trenerių.[2]
Pasaulinių varžybų rezultatai
Šalys, iškovojusios bent vieną medalį oficialiose FIG varžybose:[4][5]
↑Meninė gimnastika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 674-675 psl.
↑“Results for Berlin Master 2016. Cat. B, BERLIN 2016 (GER).” database.fig-gymnastics.com, 2021.„Results for Berlin Master 2016. Cat. B“. database.fig-gymnastics.com. Suarchyvuotas originalas 2021-10-29. Nuoroda tikrinta 2021-10-29.
↑“Results for BSB Bank World Cup 2016 Cat. B, MINSK 2016 (BLR).” database.fig-gymnastics.com, 2021.„Results for BSB Bank World Cup 2016 Cat. B“. database.fig-gymnastics.com. Suarchyvuotas originalas 2021-10-29. Nuoroda tikrinta 2021-10-29.