Rikio debiutas
Ėjimai	1. e4 e5 2. Rc4
ECO	C23-C24
Pavadinimo kilmė	Baltalaukis rikis
Motininis debiutas	Atvira partija

Rikio debiutas – vienas iš seniausių studijuotų debiutų (jį studijavo Luis Ramirez de Lucena bei Ruy Lopesas). Šachmatų debiutų enciklopedija skyrė rikio debiutui ECO kodus C23 ir C24. Debiuto ėjimai:

1. e4 e5
2. Rc4

Pirmasis garsus žaidėjas po Lucenos ir Lopezo, naudojęs šį debiutą yra Fransua Filidoras. Šiuo metu vienas iš kelių debiutą naudojančių didmeistrių – Bentas Larsenas. Nors rikio debiutas šiandien naudojamas tik retkarčiais, kai kurie žaidėjai jį žaidžia lyg staigmeną, kurios varžovas dažnai nežino. Vienas iš tokių – Garis Kasparovas. Džonas Nunas naudoja šį debiutą, norėdamas išvengti rusiškosios partijos^[1]. Taip pat darė ir Peteris Leko žaisdamas 2007 FIDE Pasaulio čempionate prieš Vladimirą Kramniką, kuris puikiai išmano rusiškąją partiją.

Baltieji užpuolą laukelį f7 bei užkertą kelią ėjimui d7-d5. Ignuoruodami pradinuko taisyklę: išvesti žirgą anksčiau už rikį, jie palieka f pėstininką neužblokuotą, palikdami galimybę ėjimui f2-f4. Todėl rikio debiutas turi panašumų su karaliaus gambitu. Dar vienas panašus debiutas – Vienos partija.

Kadangi baltųjų ėjimas nesudaro jokių grėsmių, juodieji turi daugybę galimų atsakymų.

Po 1.e4 e5 2.Rc4 tolesnis žaidimas gali būti skirstomas į tris kategorijas:

• 2…Žf6 (Berlyno gynyba)
• 2…Rc5 (Klasikinė gynyba)
• 2…kita

3.d3

Poncianio gambitas 3.d4

Greko gambitas 3.f4

Po ėjimo 2…Žf6 dažniausiai seka šie ėjimai

• 3.Žc3 (Pereina į Vienos partiją)
• 3.d3
• 3.d4 (Poncianio gambitas)
  • 3…ed 4.Vxd4 Žc6 (Centro partija, perkėlimas)
  • 3…ed 4.Žf3 (Urusovo gambitas)
    • 4…Rc5 5.0-0 Žc6 (Makso Langės ataka, perkėlimas)
    • 4…Žc6 (Dviejų žirgų gynyba, perkėlimas)
    • 4…Žxe4 5.Vxd4 (Priimtas Urusovo gambitas)
• 3.Žf3 (Rusiškoji partija, perkėlimas)
  • 3…Žxe4 4.Žc3 (Bodeno-Kieserickio gambitas)
• 3.f4 (Greko gambitas)
  • 3…Žxe4 4.d3 Žd6 5.Rb3 Žc6 arba 5…e4
  • 3…ef (Karaliaus gambitas, perkėlimas)

Dažniausias antras baltųjų ėjimas – 2..Žf6, žinomas kaip Berlyno gynyba. Šiuo ėjimu juodieji išveda žirgą, pradeda kovą dėl centro, užpuola e pėstininką, tačiau negina savojo.

Urusovo gambitas pavadintas Rusijos princo Sergejaus Semionovičiaus Urusovo vardu. Pirmasis šį debiutą analizavo anglų žaidėjas Samuelis Bodenas 1851-aisiais. Debiutų teoretikai nusprendė, kad po ėjimų 2…Žf6 3.Žf3 Žxe4 4.Žc3 Žxc3 5.dc f6 juodųjų ataka nėra pakankama kompensacija už pėstininką. Toliau žaidimas tęsiasi ėjimais 6.0-0 Žc6 (bet ne 6…Re7? 7.Žxe5! juodiesiems turint stiprią ataką, užtat 6…d6 taip pat žaistina) 7.Žh4 g6 8.f4 f5 9.Žf3 (9.Žxf5? d5!) e4 10.Žg5 (10.Že5 Ve7! grasinant stipriu Vc5+) Rc5+. Praktika parodė, kad baltųjų trumpoji rokiruotė į karaliaus sparną yra problematiška.

Juodieji gali atmesti pėstininko auką, pereidami į dviejų žirgų gynybą.

Sparno gambitas 3.b4

Filidoro variantas 3.c3

3.d3

• 3.b4 (Sparno gambitas)
• 3.c3 (Filidoro variantas)
  • 3…d5 (Liuiso kontragambitas)
  • 3…d6
  • 3…Žf6
• 3.Žc3 (Vienos partija, perkėlimas)
• 3.d3
• 3.Žf3 Žc6 (Itališkoji partija, perkėlimas)
• 3.Vg4

Klasikinė gynyba yra simetrinis atsakymas 2…Rc5. Juodieji gali pervesti į Vienos partiją (3.Žc3) ar Itališkąją partiją (3.Žf3 Žc6), arba nepervesti į kitą debiutą žaisdami sparno gambitą (3.b4) arba Filidoro variantą (3.c3). Pagrindinis Filidoro varianto tęsinys:

3. c3 Žf6
4. d4 ed
5. e5 d5!
6. ef dc
7. Vh5 0-0
8. Vxc5 Be8+
9. Že2 d3
10.Re3

Sparno gambitas duoda panašias pozicijas kaip Evanso gambitas (1.e4 e5 2.Žf3 Žc6 3.Rc4 Rc5 4.b4)

Stiprus juodųjų atsakymas į Filidoro variantą – Liuiso kontragambitas, 3.c3 d5, pavadintas anglų žaidėjo Viljamo Liuiso (1787–1870) vardu, kuris analizavo šį variantą 1834 m.

• 2…c6 (Filidoro kontraataka)
• 2…Žc6
• 2…d6
• 2…f5?! (Kalabriškasis kontragambitas)
  • 3.d3 (Janišo variantas)

Kiti baltųjų ėjimai žaidžiami labai retai.

Jei juodieji bando pervesti į vengriškąją gynybą ėjimu 2…Re7?, tai ėjimas 3.Vh5 laimi pėstininką.

Kalabriškasis kontragambitas (2…f5?!) pavadintas Džioakino Greko gimtinės – Kalabrijos vardu. Stipriausias baltųjų tęsinys – Janišo variantas 3.d3 Žf6 4.f4 d6 5.Žf3 duoda baltiesiems pranašumą.

1. ↑ Reuben, Stewart (1992). Chess Openings — Your Choice!. Cadogan Chess. p. 59. ISBN 1-85744-070-6.