Rūgpienis arba raugintas pienas – grynomis pieno rūgšties streptokokų kultūromis raugintas pienas, pasižymintis tiršta konsistencija. Tai rūgštoko arba saldžiarūgščio skonio, pieniškai baltos arba kreminės spalvos, standžios konsistencijos, be oro burbuliukų rūgusis pienas. Tai rauginto pieno gaminys.
Rūgpienis paprastai susidaro savaime šviežiam pienui rūgstant šiltoje patalpoje, pieną raugina piene esančios bakterijos. Tačiau šių bakterijų sudėtis gali labai įvairuoti, todėl tokio savaiminio rūgpienio skonis gali smarkiai skirtis. Pramoninėje gamyboje į paruoštą žaliavą dedamas parinktų bakterijų raugas.
Lietuvoje rūgpienis valgomas nuo seno. Žemaičiai pasninko metu į rūgpienį dėdavo keptas silkes. Rūgpienis valgomas su koše, virtomis ir keptomis bulvėmis, duona, sklindžiais, iš jo daroma varškė, spaudžiamas sūris.
Per Gavėnią valstiečiai darydavo piltinį arba sampilinį, nugriebę grietinę ir nupylę išrūgas, rūgpienį supildavo į kubiliuką, uždengdavo ir laikydavo per žiemą. Iki I pasaulinio karo piltinį pieną valgydavo ankstyvą pavasarį ir per vasaros darbymetį.
Variantai
Rūgpieniui artimi rauginti pieno produktai:
varenecas (rus.варенец) – gaminamas iš sterilizuoto pieno, savybės panašios į rūgpienio.
