Gimė Vidžemėje, Ėrglių dvaro samdinių šeimoje. 1875–1881 m. mokėsi Rygos apskrities vokiečių prekybos mokykloje. Dirbo Kuoknesės dvaro raštvedžiu, 1890–1893 m. laikraščių „Zeitung für Stadt und Land“, „Mājas Viesis“, „Dienas Lapa“, 1906–1907 m. laikraščio „Latvija“ redakcijose. 1902–1903 m. Peterburge redagavo laikraščio „Pēterburgas Avīzes“ satyrinį priedą „Purva malā“.
Kūryba
Vienas žymiausių latvių rašytojų realistų, vaizdavusių kaimo gyvenimą. 1893 m. išleido pirmąjį apsakymų rinkinį „Prie degančios balanos“. Apsakymuose gvildenami socialiniai buitiniai žmonių santykiai, subtiliai atskleidžiami jausmai, meilės išgyvenimai. Jo dramos kūriniai darė didelę įtaką latvių dramaturgijos ir tautinio teatro plėtotei. Juose buitinis konkretumas siejamas su psichologiškumu, dorovine problematika, daug dėmesio skiriama formai. Pjesės „Sūnus palaidūnas“, „Indranai“, „Ugnyje“ pasižymi aštriais konfliktais, dramatiškomis kulminacijomis, spalvingais ir tipiškais veikėjų paveikslais. Ypač populiarios buvo komedijos „Vagys“, „Trynės nuodėmės“, „Iš saldaus butelio“, o „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ laikoma žymiausia lyrine romantine latvių komedija.
Parašė romantinių eilėraščių, aukštinančių tėvynės meilę, praeities didvyrių narsą.[2]
