Priklausomybė – psichikos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą neribotą kiekį kartų siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai.^[1]

Priklausomybė gali būti fizinė^[2][3] (įvairiems narkotikams, etanoliui, kofeinui, nikotinui, pasireiškianti narkomanija, alkoholizmu) ir psichologinė (azartiniams lošimams,^[4][5] kompiuteriniams žaidimams, pabrėžtina priklausomybė nuo internetinių žaidimų,^{[6][7][8][9][10]} nors oficialiai nepripažinta, tačiau iškiriama priklausomybė nuo pornografijos^[11] ir kt.). Priklausomybė dažnai išprovokuoja kitokio pobūdžio šalutines problemas – tiek socialines, tiek psichologines, tiek patologines.

Psichologinė priklausomybė – stiprus psichologinis pripratimas, galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai arba nemalonius jausmus sukeliančios veiklos vengimui. Pavyzdžiui, siekiant išvengti rutiniško darbo pasineriama į azartinius lošimus (pokerį^[12] ir kt.), spekuliacijas akcijų, kriptovaliutų ir kitose biržose.^[13] Paskatinimo valdomas ar susietas su apibrėžtu atlygiu atsakas yra dominuojanti priklausomybės forma kontroliuojanti ar prognozuojanti individų elgesį.

Psichologinė priklausomybė gali išsivystyti kartu su fizine, dažnai susijusi su neįprastai didele tolerancija cheminėms medžiagoms. Tai gali įvykti vartojant fizinę priklausomybę sukeliančias narkotines medžiagas. Plačiausiai žinomos ir tokią priklausomybę galinčios sukelti medžiagos − nikotinas, kofeinas, etanolis. Esant fizinei priklausomybe individas patiria fizinį diskomfortą, būdingas abstinencijos sindromas, kuomet organizmas negauna medžiagos, nuo kurios asmuo yra priklausomas. Psichologinę priklausomybę turintis asmuo, neturėdamas galimybės užsiimti atitinkama veikla ar suvartoti atitinkamos medžiagos, patiria psichologinį diskomfortą, nerimą, tampa dirglus ar net agresyvus.

Priklausomybei susiformuoti reikalingas vartojamos medžiagos kiekis bei trukmė priklauso nuo individualios fiziologijos bei cheminės medžiagos tipo – vienais atvejais gali atsirasti ir po pirmo suvartojimo, kitais atvejais po keliasdešimties kartų ar po keletos metų stabilaus vartojimo. Kai kurios kartu suvartojamos medžiagos gali veikti kaip katalizatorius. Priklausomybės atsiradimui būdingas "jungiklio efektas" – po sužadinimo smegenyse įvykus tam tikriems pokyčiams ir persitvarkymui, ji be atskirų pavojaus ženklų gali susiformuoti vos per kelias valandas. Įvykus šiems smegenų pokyčiams asmens gyvenimas pasikeičia labai stipriai bei ilgam ar net negrįžtamai – visam likusiam gyvenimui.

Didžiausia tikimybė greitai susiformuoti priklausomybėms bet kokiame amžiuje yra smegenis veikiančias medžiagas įvedant intraveniškai.^[14] Taip pat, bet kokiu būdu įvedamoms medžiagoms paauglystėje, kadangi smegenų vykdomosios funkcijos vis dar intensyviai vystosi ir formuojasi.^[14]

Psichologinę priklausomybę įmanoma nugalėti vien valios pastangomis, jei individas savo priklausomybę suvokia ir pripažįsta. Gydant fizines priklausomybės taikoma vaistų intervencijos, gydomos gretutinės ligos, pavyzdžiui, depresija antidepresantais, potrauminio streso sindromas psichoterapija.^[15] Vykdomos žalos mažinimo programos, kuriomis siekiama ne iš karto nutraukti vartojimą, bet mažinti su juo susijusius neigiamus padarinius.^[1] Patiriamas stresas ar net ir mažiausia dozė gali ligą atnaujinti.^[16]

Lietuvoje veikia priklausomybės ligų centrai bei savitarpio pagalbos grupės dedikuoti skirtingoms priklausomybėms: anoniminiai lošėjai, anoniminiai narkomanai, anoniminiai alkoholikai ir t. t.