PROFILPELAJAR.COM

Psichikos sutrikimas, psichikos liga – tam tikras mąstymo, elgsenos, jausmų, nuotaikos sutrikimas.^[1]

Nėra vienos konkrečios psichikos sutrikimus lemiančios priežasties. Išskiriama keletas rizikos faktorių: paveldimumas, įvairūs neigiami išgyvenimai (pvz., stresas, prievarta, ypač patirti vaikystėje), biologiniai faktoriai (pvz., cheminis disbalansas smegenyse), trauminis smegenų sužalojimas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, sunkios ligos (pvz., vėžys), visuomeninė atskirtis.^[1]

Teigiama, kad psichikos sutrikimų pasitaiko dažnai: vienoks ar kitoks psichikos sutrikimas kuriame nors gyvenimo tarpsnyje gali būti diagnozuojamas daugiau nei pusei amerikiečių.^[1] Sirgimas psichikos sutrikimais nepriklauso nei nuo intelekto lygio, nei nuo išsilavinimo, nei nuo turtinės ar socialinės padėties, amžiaus, lyties ar kitų panašių veiksnių – šiais sutrikimais serga silpnaprotystę turintys asmenys ir profesoriai, turtingi ir vargšai, maži, seni ir jauni, moterys, vyrai ir vaikai. Turintieji psichikos sutrikimų neretai diskriminuojami, stigmuojami, psichikos sutrikimai apaugę mitais. Psichikos liga nėra pasirinkimo dalykas.^[2]

Kategorizavimas

Kai kurie dažniau išskiriami psichiniai sutrikimai:^[1]

nerimo sutrikimai, įskaitant panikos sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą bei fobijas,
depresija, dvipolis sutrikimas ir kiti nuotaikos sutrikimai,
valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija),
asmenybės sutrikimai (antisocialus asmenybės sutrikimas ir kiti),
potrauminio streso sindromas,
psichoziniai sutrikimai (tarp jų šizofrenija).

Psichiatrijoje naudojamas psichikos sutrikimų kategorizavimas skirtingose šalyse (pvz., JAV, Lietuvoje, Prancūzijoje) skiriasi, taip pat – skiriasi ir sutrikimų kategorizavimas pagal įvairias psichiatrijos ir psichologijos sroves. Esama dviejų svarbiausių kurią nors psichinę ligą ar sutrikimą apibūdinančių klasifikacijų: ICD-10 (Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija) bei Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis vadovas „DSM-5“ („Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders“), sukurta ir išleista Amerikos psichiatrų asociacijos (tai jau penktoji šio vadovo versija).^[3]

Simptomai

Sergant psichikos ligomis, ypač šizofrenija, išskiriamos dvi pagrindinės simptomų grupės:^[4]^[5]

pozityvieji simptomai
negatyvieji simpromai

Pavadinimas pozityvieji simptomai nereiškia, kad jie palankūs ligoniui, tiesiog juos lengvai pastebi aplinkiniai.^[5] Pozityvieji simptomai – haliucinacijos (klausos – girdimi nesami garsai; regėjimo – matomi nesami vaizdiniai; skonio – jaučiamas nesamas skonis; uoslės – užuodžiami nesami kvapai; lietimo – jaučiama tarsi liestų kažkas, ko iš tikrųjų nėra), kliedesiai (klaidingi įsitikinimai, kurie neturi jokio realaus pagrindo: ligoniui atrodo, kad jis yra nuodijamas, kad jį seka, kad jį veikia kosminės jėgos, kad jis yra kitas asmuo, kartais užvaldo didybės kliedesys – ligonis ima save įsivaizduoti kaip ypatingą, žymų asmenį, manyti, kad turi antgamtinių, ypatingų galių ir pan.). Patiriant pozityviuosius simptomus būdinga nuklysti nuo temos, minčių dėstymas tampa padrikas, smulkmeniškas, nelogiškas, simbolinis.^[4]^[5]

Negatyvieji simptomai – tai nuskurdusios emocijos, žmogus tampa abejingas tiek aplinkai, tiek artimųjų rūpesčiams, ligonį reikia nuolatos skatinti užsiimti veikla, raginti bendrauti su kitais žmonėmis. Ilgiau sergant išsivysto apatija, atsiribojama nuo visuomenės. Negatyviesiems simptomams stiprėjant išryškėja mąstymo ir kalbos skurdumas.^[5]

Atskiroms ligoms būdingi savi simptomai. Sakykime, obsesinio kompulsinio sutrikimo metu vargina įkyrios mintys, įkyrus noras atlikti ir kartoti nereikalingus veiksmus, kurie trukdo gyventi kasdienį gyvenimą.^[6] Sergant agorafobija, atvirų erdvių baime, ištinka panikos priepuoliai (padažnėja širdies plakimas, prakaituojama, džiūsta burna, dreba rankos, patiriamas nerealumo pojūtis).^[7] Simptomų esama įvairių, žiūrint, koks psichikos sutrikimas išgyvenamas. Psichikos sutrikimus dažnai lydi nemiga.

Gydymas

Psichikos sutrikimai gydomi vaistais (medikamentinis gydymas) ir įvairiomis psichoterapijos rūšimis. Dažnu atveju geriausi gydymo rezultatai pasiekiami taikant kompleksinį gydymą – derinant vaistus ir psichoterapiją.^[8] Plačiai taikomi neuroleptikai, jie turi antipsichozinį ir antidepresinį poveikį ir yra skirstomi į tipinius, arba klasikinius (pvz., haloperidolis, chlorpromazinas, tizercinas, cisordinolis ir kt.), ir atipinius, arba naujosios kartos (pvz., risperidonas, kvetiapinas, olanzapinas, amilsulpridas, aripiprazolis, klozapinas, ziprazidonas ir kt.). Atipiniai (naujosios kartos) neuroleptikai turi mažiau šalutinių poveikių.^[9]

Smulkiau, pagal poveikį, psichotropiniai vaistai skirstomi į antidepresantus, trankviliantus (raminamuosius vaistus), neuroleptikus nuo psichozės – antipsichozinius vaistus, nuotaikų stabilizatorius (lygina nuotaikas, jų svyravimus), nootropus (gerina atmintį, dėmesio sukaupimą).^[10] Prie raminamųjų vaistų šliejasi migdomieji.

Greta šių gydymo būdų, taikoma elektros impulsų terapija (šnekamojoje kalboje „elektrošokas“) – nepaisant įvairių popkultūros mitų, ji beveik neturi šalutinių poveikių ir pasiekiama labai gerų rezultatų gydant šizofreniją, šizoafektinį sutrikimą, dvipolį sutrikimą, katatoniją, depresinį kliedesinį sindromą, haliucinacinį kliedesinį sindromą;^[11]^[12] taip pat žinoma ir insulino komos terapija.^[13] Psichikos sutrikimams lengvinti teikiami relaksacijos (atsipalaidavimo) seansai.

Psichikos sutrikimams mažinti ir sveikatai gerinti pasitelkiamos įvairios terapijomis vadinamos veiklos: šviesos terapija (žiūrėjimas į specialias lempas, buvimas šviesos pripildytoje kabinoje), biblioterapija (knygų skaitymas), darbo terapija (rankdarbiai, įvairi fizinė veikla), meno terapija (piešimas, tapymas ir pan.), judesio terapija, muzikos terapija (muzikos klausymasis) ir daug kitų veiklos rūšių. Psichinę sveikatą gerina ir įsitraukimas į visuomenės gyvenimą, bendravimas, visuomeninių ryšių išlaikymas.^[14]

Nedažnai, bet pasitaiko rezistentiškų – nepasiduodančių gydymui – psichikos sutrikimų formų.^[15]