Pranciškus Vielopolskis (1658–1732) – ATR valstybinis veikėjas, Šventos Romos imperijos grafas, Krokuvos generalinis seniūnas (1688–1724), Seradzo (1720–1728) ir Krokuvos vaivada (1728–1732). Bochnios, Žarnovo ir Lianckoro seniūnas. 8-tas Pinčiuvo ordinatas nuo 1729 metų.
Biografija
Lenkijos magnatų Vielopolskių giminės atstovas, herbo „Starykoń“ savininkas. Karūnos didžiojo kanclerio Jono Vielopolskio (m. 1688) jaunesnysis (trečias) sūnus nuo antros santuokos su Konstancija Kristina Komorovska (m. 1675). Broliai – Krokuvos generalinis seniūnas Liudvikas Janas (m. 1688), Sveco kanauninkas Janas Kazimieras ir Novotaro seniūnas Juozapas Janas.
1697 metais Pranciškus Vielopolskis palaikė Augusto Stipriojo elekciją į Lenkijos karaliaus sostą[1]. 1704 metais įėjo į Sandomiro konfederacijos sudėtį[2]. .
1708 metais Lenkijos karalius Stanislovas Leščinskis išsiuntė jį į Vieną, kad pagerintų santykius su Habsburgais. 1724 metais buvo išrinktas pasiuntiniu (deputatu) nuo Krokuvos vaivadijos į seimą[3].
Žyveco ir Peskovo Skalos grafas, Lanckorono pilies valdytojas, markgrafas ir 8-tas Miruvo ir Pinčuvo ordinatas. Taip pat buvo Bochno, Žarnovo, Lanckorono ir Lipno seniūnas.
Šeima ir vaikai
Buvo vedęs du kartus. Pirma santuoka buvo su Tereze Magdalena Tarlaite (m. 1700), Karūnos pakanclerio Karolio Tarlo (m. 1749) ir Juzefos Grabinskos, Aleksandro Pšeminskio (apie 1650–1694) našlės dukterį. Vaikai nuo pirmos santuokos:
- Marija Pranciška
- Karolis (m. 1773), Krokuvos generalinis seniūnas (1724–1768), Karūnos didysis arklininkas (1731) ir Karūnos didysis vėliavininkas (1754)
- Janas (m. 1774), Karūnos taurininkas (1742), Sandomiro vaivada (1750)
1711 metais antrą kartą vedė kunigaikštytę Aną Liubomirską (m. 1736), Krokuvos kašteliono Jeronimo Augustinas Liubiomirskio (apie 1647–1706) ir Konstancijos Bokum (m. 1704) dukterį. Vaikai nuo antros santuokos:
- Jeronimas (1712–1779) – generolas-majoras ir Karūnos raitelių gvardijos vadas (1745), Karūnos didysis arklininkas (1754), Krokuvos generalinis seniūnas (1768–1774).
Išnašos
- ↑ Suffragia województw i ziem koronnych i W.X. Litewskiego zgodnie na […] Augusta II obranego króla polskiego […] dnia 27 VI i przy poparciu wolnej elekcjej jego […], s. 5.
- ↑ Actum In Castro Sandomiriensi Sabbatho Ante Festvm Sanctorum Viti et Modesti martyrum proximo, Anno Domini millesimo sptingentesimo quarto, [b.n.s.].
- ↑ Wiktor Bagniewski, Diariusz sejmu walnego sześcioniedzielnego warszawskiego anni 1724, rkps Ossolineum 291/III, k. 4.
Nuorodos
