Pranciškus Budrys (1882 m. spalio 14 d. Rupeikiuose, Meškuičių parapijoje, Rusijos imperija – 1937 m. gruodžio 16 d. Ufoje, TSRS) – katalikų dvasininkas, kankinys, Dievo tarnas.
Biografija
Gimė 1882 m. spalio 14 d. Rupeikiuose. 1907 m. baigė Peterburgo dvasinė akademiją. 1907–1909 m. kunigavo Irkutske. 1909 m. perkeltas į Tiumenę, kur skaitė pamokslus čia gyvenantiems lietuvių, lenkų kilmės katalikams, dėstė tikybą vietos mokykloje. 1919–1921 m. dirbo dekanu Permėje. Nuo 1921 m. skaitė pamokslus Čeliabinske, Kirove, Jekaterinburge, Tobolske, Zlatouste, Kurgane, Samaroje ir Kazanėje. 1930 m. uždarius visas katalikų bažnyčias, pamokslavo privačiuose butuose. 1934–1937 m. buvo vienintelis katalikų kunigas patarnaujantis tikintiesiems tarp Voglos ir Obės upių.
1937 m. birželio 17 d. suimtas apkaltinus šnipinėjimu, tardymo metu buvo kankinamas, 1937 m. lapkričio 11 d. nuteistas mirties bausme ir 1937 m. gruodžio 16 d. Ufoje sušaudytas, kartu su 168 katalikais. 1958 m. sausio 14 m. pripažintas nekaltu.
Beatifikacijos byla
2003 m. gegužės 31 d. Sankt Peterburge pradėtas Beatifikacijos bylos procesas ir paskelbtas Dievo tarnu. Kunigo kankinio Pranciškaus Budrio beatifikacijos bylos postulatoriumi paskirtas kun. Kristoforas Požarskis.
Nuorodos
