Pranciškus Stanislovas Kostka Huten-Čapskis (1725–1802 m. balandžio 9 d., Varšuva) – ATR valstybinis veikėjas, Kulmo pakamaris (1752–1762), Kulmo kaštelionas (1762–1766), Kovalevskio seniūnas (1766), paskutinis Kulmo vaivada (1766–1772). Baltojo erelio ordino kavalierius (1762).
Biografija
Lenkijos bajorų Huten-Čapskių giminės atstovas, herbo „Leliva“ savininkas. Gdansko kašteliono Ignoto Huten-Čapskio (apie 1700–1746) ir Teofilės Konopackytės (?–1733) jaunesnysis (trečiasis sūnus). Vyresnieji broliai – Pamario pakamaris ir Elblongo kaštelionas Juozapas Huten-Čapskis (1722–1765) ir Kulmo pakamaris Antonijus Mykolas Huten-Čapskis (1725–1792).
1752 metais Pranciškus Stanislovas Kostka Huten-Čapskis gavo Kulmo pakamario laipsnį. 1762 metais buvo paskirtas Kulmo kaštelionu ir gavo Baltojo erelio ordiną. 1766 metais – Kulmo vaivada ir Kovalevsko seniūnas. 1768 metais prisijungė prie Baro konfederacijos. 1788 metais buvo paskirtas pasiuntiniu (deputatu) į Ketverių metų seimą.
Po antros santuokos Radvilų giminės atstovės Pranciškus Stanislovas Huten-Čapskis gavo valdyti Stankovo ir Viazanė dvarus su aplinkiniais kaimais.
Šeima ir vaikai
Buvo vedęs tris kartus. Apie 1760 metus pirma santuoka buvo su Dorota Žozefina Dzialinskaite (1743–1763), Augustino Dzialinskio (1715–1759) ir Anos Radomickaitės (1724–1812) dukterimi. Vaikai:
- Marija Huten-Čapskytė, Lenkijos armijos generolo-majoro Mikalojaus Adriano Joachimo Huten-Čapskio (1753–1833) žmona
- Ana Huten-Čapskytė, Juzefo Askierkos žmona
1766 metais antrą kartą vedė Veroniką Joaną Radvilaitę, Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados, kunigaikščio Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės (1702–1762) ir Anos Micelskytės (1729–1771) dukterį. Vaikai:
1767 m. liepos 19 d. vedė trečią kartą Sofiją Melžinskaitę (1741–1771), Ksinskio seniūno Andžejaus Melžinskio (1698–1771) ir Anos Petronėlės Bninskaitės (apie 1720–1771) dukterį. Vaikai:
- Ignotas Pranciškus Huten-Čapskis
- Pranciškus Huten-Čapskis
Nuorodos