Prancūzija yra viena iš sėkmingiausių šalių Eurovizijoje – šalis konkursą laimėjo penkis kartus, penkis kartus užėmė antrą ir septynis kartus trečiąją vietą.
Pastaraisiais metais, Prancūzijos rezultatai šiek tiek nuviliantys. Nuo 1998 metų Prancūzija beveik visada buvo žemiau 10 vietos finale. Nepaisant to, Prancūzija niekada neužėmė paskutinės vietos nuo jų debiuto.
Tačiau Prancūzija turėjo ir gerų rezultatų XXI amžiuje. 2001 metais Kanados dainininkė Natasha St-Pier atstovavo Prancūzijai ir užėmė 4 vietą su daina „Je N’Ai Que Mon Âme“, konkurse ji buvo favoritė laimėti konkursą. Gerų rezultatų šalis pasiekė ir 2002 metais, kai Sandrine François užėmė 5 vietą su „Il Faut Du Temps“ ir gavo Marcel Bezençon tarptautinės spaudos prizą už geriausią tų metų dainą. Galiausiai teigiama patirtis su 2008 m. atstovu Sébastien Tellier sulaukė didelio susidomėjimo tarp Prancūzijos šou verslo konkursui, o tai lėmė, kad „Eurovizija“ yra vertinama dabartinės Prancūzijos žiniasklaidos, kaip didelė reklamos kampanija ir buvo nuspręsta, kad ateityje Prancūzijai turėtų atstovauti žymūs atlikėjai. Su šiomis ambicijomis prancūzų superžvaigždė Patricia Kaas atstovavo Prancūzijai 2009 m. Eurovizijos dainų konkurseMaskvoje, Rusijoje. Kaas yra viena didžiausio pasisekimo sulaukusių prancūziškai dainuojančių atlikėjų, nuo debiutinio albumo „Mademoiselle chante…“ (1988 m.) pasirodymo pasaulyje parduota daugiau nei 16 mln. jos įrašų. Ji užėmė 8 vietą bei gavo Marcel Bezençon meno apdovanojimą.
Nedalyvavimas konkurse
Nuo jų debiuto 1956 m. Prancūzija nedalyvavo tik du kartus: 1974 ir 1982 m. 1974 metais, kai šalis pasirinko atlikėją ir dainą atstovauti konkurse, Prancūzija atšaukė po to, kai šalies prezidentas Georges Pompidou mirė konkurso savaitę. Jei šalis būtų dalyvavus konkurse, jai būtų atstovavusi Dani su daina „La vie à vingt-cinq ans“.
Prancūzija ir „Didysis penketas“ (Big Five)
Nuo 1998 m. keturios konkrečios šalys automatiškai patenka į Eurovizijos finalą, nepriklausomai nuo rezultatų ankstesniais metais. Šalys gavo šį specialų statusą, todėl, kad jos yra didžiausios EBU finansuotojos (be kurių nevyktų Eurovizijos dainų konkursas). Šios šalys yra Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir Ispanija. Dėl jų statuso konkurse šios šalys tapo žinomos kaip „Didysis ketvertas“ („Big Four“). Italija į konkursą grįžo 2011 m., taip tapdama „Didžiojo penketo“ („Big Five“) nare.
Daniel Moyne (m), Quentin Bachelet(m), Jean-Pierre Marcellesi (t), Julie Miller (t)
15
82
Pastabos
↑Pirmojo konkurso 1956 m. rezultatai yra nežinomi, žinomas tik nugalėtojas. Oficialios Eurovizijos svetainės sąraše visos kitos dainos buvo užėmusios antrą vietą.
↑Pirmojo konkurso 1956 m. rezultatai yra nežinomi, žinomas tik nugalėtojas. Oficialios Eurovizijos svetainės sąraše visos kitos dainos buvo užėmusios antrą vietą.