Pietų Azijos mažoji rasė (rus. южноазиатская малая раса) – viena iš dviejų Ramiojo vandenyno mongolidų antropologinių mažųjų rasių. Kiti pavadinimai – Pietų Azijos antropologinis tipas.

Šio tipo žmonės gyvena į rytus nuo Tibeto ir Indostano, šiauriau Voleso linijos (einančios tarp tarp Zondų salų ir Naujosios Gvinėjos bei Australijos), jie sudaro labai didelę dalį Pietų ir Pietryčių Azijos gyventojų.

Šio mažosios rasės atstovams būdinga:

• oda – tamsesnė nei Tolimųjų Rytų mažosios rasės atstovų.
• akys – tamsios
  • epikantą turi nuo 20 iki 50 % atstovų
• plaukai:
  • labai tamsūs,
  • tiesūs, kieti, bet pasitaiko žmonių su banguotais plaukais
• tretinis kūno plaukuotumas – silpnas
• galva –
  • veidas ne toks plokščias kaip nei Tolimųjų Rytų mažosios rasės atstovų ir santykinai žemesnis.
  • smegeninė kaukolės dalis nedidelė ir palyginti plati.
  • kakta dažnai iškila
  • nosis platesnė, lūpos – storesnės nei Tolimųjų Rytų mažosios rasės atstovų
• ūgis mažesnis nei vidutinis

• Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. (1991) Антропология. Изд-во Московского университета. 320 с.
• § 4. ГЕОГРАФИЧЕСКАЯ ЛОКАЛИЗАЦИЯ И КРАТКОЕ ОПИСАНИЕ ОСНОВНЫХ АНТРОПОЛОГИЧЕСКИХ ТИПОВ (iš Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. Антропология. Учебник. 2-е изд. – М.: Изд-во МГУ, 1999. – 400 с.)