PROFILPELAJAR.COM

Petrešiūnų piliakalnis

Koordinatės

55°50′31.8″ š. pl. 25°42′51.9″ r. ilg. / 55.842167°š. pl. 25.714417°r. ilg.

Vieta

Rokiškio rajonas

Seniūnija

Kriaunų seniūnija

Aukštis

4-4,5 m

Plotas

48x29

Naudotas

I tūkstantmetis pr. m. e. - I tūkstantmečio pradžia

Žvalgytas

1949 m. ir 1972

Tirtas

1909-1910 m., 2003 m.

Registro Nr.

AR937/ 23839, 23840, 5624 / A558KP

Petrešiūnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23840) Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Petrešiūnų kaimo, Kriaunų seniūnija. Pasiekiamas iš kelio 3615 Gačionys–Lašai pro Lašus, už 1,3 km nuo paskutinių Lašų sodybų, ties antru didesniu kelio posūkiu į vakarus pavažiavus pro sodybą į dešinę vakarų kryptimi 150 m.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Audros kairiojo kranto slėnio atšakos pakraštyje. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 48x29 m dydžio, smailesniu šiauriniu galu. Pašlaitėje piliakalnis buvo apjuostas 3 m pločio, 2 m gylio grioviu, kuris aptiktas tyrimų metu. Šlaitai statūs, 4-4,5 m aukščio, išskyrus 15 m aukščio ŠR.

Piliakalnis apardytas ariant, vakarinis šlaitas nukastas žvyrui. Jis dirvonuoja, aikštelės pakraščiuose auga paskiri medžiai.

Aplink piliakalnį, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos keramikos, šlako, gyvulių kaulų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 22900 m².

Tyrimai

1909–1910 m. Liudvikas Kšivickis ištyrė visą aikštelę – apie 915 m². Kultūrinio sluoksnio storis pakraščiuose siekė iki 1,2 m. Čia buvo supiltas pylimėlis. Centrinę aikštelės dalį juosė 5-8 m pločio, iki 1 m gylio griovys. Kultūriniame sluoksnyje aikštelės pakraščiuose aptikti akmenų grindiniai, buvę dviem horizontais: tankesni – labiau paviršiuje ir padriki – arčiau įžemio. Rasta titnaginių gremžtukų, akmeninių įtveriamųjų ir su skyle kotui kirvių dalių bei išgrąžų, galąstuvų, molinių svorelių; kaulinių smeigtukų, kabliukų, adiklių, ylų, strėlių; geležinių ylų, peilių, pjautuvėlis, kabliukas, žalvarinių smeigtukų dalių, sidabro gabalėlis, lygios ir brūkšniuotos keramikos, gyvulių kaulų ir kt. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus.

1949 m. ir 1972 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.^[1]

2003 m. Andra Simniškytė piliakalnio vakarinėje papėdėje ištyrė 16 m², aptiko kultūriniu sluoksniu su brūkšniuota ir lygia keramika užpildytą 3 m pločio, 2 m gylio griovį. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga – I tūkstantmečio pradžia.

Aplinkiniai piliakalniai

Alsetos piliakalnis 11 km
Martiniškėnų piliakalnis 21 km

Lukštų piliakalnis 19 km
Papilių piliakalnis (Rokiškis) 8 km

Kalnočių piliakalnis 10 km
Mielėnų piliakalnis 8,5 km

Rudžių piliakalnis 14 km
Baušiškių piliakalnis 7 km

Bradesių piliakalnis 8 km
Maniuliškių piliakalnis 16 km

Radžionių piliakalnis 11 km
Dauliūnų piliakalnis 11 km

Vosgėlių piliakalnis 13 km
Antažiegės piliakalnis 12 km

Pakačinių piliakalnis 11 km
Velikuškių I piliakalnis 8 km

Petrešiūnų piliakalnis iš šiaurės pusės
Petrešiūnų piliakalnis iš rytų pusės
Petrešiūnų piliakalnis iš pietų pusės
Petrešiūnų piliakalnis iš vakarų pusės
Petrešiūnų piliakalnis iš pietvakarių pusės
Petrešiūnų piliakalnis iš šiaurės rytų pusės
Petrešiūnų piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės
Petrešiūnų piliakalnio valstybės paminklo ženklas
Petrešiūnų piliakalnio aikštelė iš šiaurės pusės
Petrešiūnų piliakalnio aikštelė iš pietų pusės

Šaltiniai

↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 134 (Nr. 574)

Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 168

Кживицкий Л.. Последние моменты неолитической эпохи в Литве // Сборник в честь семидесятилетия Дмитрия Николаевича Анучина. Москва, 1913, с. 302, 303, 306–309, 310–316.

Krzywicki L. Piłkalnia pod wsią Petraszunami // Rocznik towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie. Wilno. 1914. T. V, p. 1–27.
Krzywicki L. 1957. Na Żmudzi // Wspomnienia. Warszawa. T. I, p. 424–425.
Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 46.
Sagan L. 1936. Materiały osteologiczne z piłkaln Żmudzkich // Wiadomości archeologiczne. Warszawa. T. XIV, p. 178–179.
Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 22-23.