Petras Leonas
Gimė	1864 m. lapkričio 16 d. Leskava, Gudelių valsčius
Mirė	1938 m. gegužės 12 d. (73 metai) Kaunas
Palaidotas (-a)	Petrašiūnų kapinėse
Tėvas	Silvestras Leonas
Motina	Ona Baltrušaitytė-Leonienė
Sutuoktinis (-ė)	Celina Marcinkevičiūtė-Leonienė
Vaikai	Ona Leonaitė-Kairienė, Algirdas Leonas, Jonas Leonas
Veikla	teisininkas, advokatas, visuomenės ir politinis veikėjas
Alma mater	1889 m. Maskvos universitetas
Vikiteka	Petras Leonas

Petras Leonas (1864 m. lapkričio 16 d. Leskavoje, Gudelių valsčius, Marijampolės apskritis – 1938 m. gegužės 12 d. Kaune) – Lietuvos teisininkas, advokatas, teisės profesorius, visuomenės bei politinis veikėjas, pirmasis LR teisingumo ministras.

Gimė Silvestro ir Onos Leonų šeimoje, buvo jauniausias iš septynių brolių ir keturių seserų. Tėvai turėjo 16,8 ha žemės ūkį. 1876–1884 m. mokėsi Naumiesčio ir Šunskių pradžios mokyklose, Marijampolės gimnazijoje. 1889 m., parašęs disertaciją „Visuomeninė ir privatinė ūkinė gamybos organizacija“, baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą teisės kandidato laipsniu. P. Leono iniciatyva Maskvos universitete atkurta slapta lietuvių studentų draugija, 1886–1889 m. jai vadovavo.

1890–1893 m. dirbo Suvalkų apygardos teisme. 1893–1905 m. teismo ir prokuratūros darbuotojas Taškente, Samarkande, Naujajame Margilane. Už gerą tarnybą apdovanotas dviem caro ordinais. 1905 m. pašalintas iš pareigų už dalyvavimą revoliuciniuose įvykiuose. 1906–1914 m. gyveno Kaune, dirbo prisiekusiuoju advokatu,^[1] įsitraukė į lietuvių politinį ir kultūrinį judėjimą. 1907 m. Rusijos II Valstybės Dūmos atstovas nuo Suvalkų gubernijos, rėmė kadetus, rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu, dalyvavo kuriant Lietuvos autonomijos projektą. 1907 m. vienas Lietuvos moterų I suvažiavimo iniciatorių. 1908–1912 m. „Dainos“ draugijos pirmininkas.

1915–1918 m. gyveno Maskvoje, Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Centro komiteto vicepirmininkas. 1917 m. Rusijos lietuvių seimo Petrograde delegatas, nepritarė nepriklausomos valstybės siekio rezoliucijai.

1918 m. įkūrė „Santaros“ partiją ir jai vadovavo. 1918–1919 m. Mykolo Sleževičiaus I ir II kabinete – LR teisingumo ministras, 1919 m. IV kabinete – LR vidaus reikalų ministras. 1919 m. spalio mėn. grįžo prie įprastos advokato veiklos. Lietuvos teisininkų draugijos vienas steigėjų, 1920–1921 m. pirmininkas. 1920–1922 m. Aukštuosiuose kursuose dėstė politinės ekonomijos ir teisės disciplinas, Teisės skyriaus vedėjas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto profesorius, 1922–1933 m. Teisių fakulteto dekanas. 1927 m. Jono Basanavičiaus fondo steigimo iniciatorius. 1932 m. rugsėjo 25 d. pripažintas VDU Garbės daktaro laipsnis. 1933–1938 m. žurnalo „Kultūra“ redaktorius.

Netgi po 1926 m. valstybės perversmo Petras Leonas priversdavo valdžią klausyti jo nuomonės, o neretai ir pats stodavo ginti „valstybės priešų“, pavyzdžiui, 1929 m. teisme gynė „Socialdemokrato“ redakciją, 1930 m. buvo advokatas „8 socialdemokratų“ byloje.

Išleido knygas „Teisės enciklopedijos paskaitos“ bei „Sociologijos paskaitos“, bendradarbiavo leidiniuose „Teisė“, „Kultūra“, „Teisių fakulteto darbai“, „Lietuvių tauta“ ir kt. Skelbtos atskiros studijos teisine tematika. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.^[2]

• Petras Leonas – teisininkas, sociologas, mokslininkas, visuomenės veikėjas: straipsnių rinkinys / Juozas Leonavičius, Arvydas Stankus. – Kaunas: Techologija, 1999. – 42 p.: iliustr.
• Petras Leonas – Lietuvos sąžinė (1864–1938): monografija / Juozas Leonavičius. – Kaunas: Technologija, 2002. – 716 p.: iliustr. – ISBN 9955-09-069-3

• Knygų paroda „Profesoriui Petrui Leonui – 145“ Archyvuota kopija 2013-12-14 iš Wayback Machine projekto.
• „Laisvamanybė Lietuvoje“ Archyvuota kopija 2011-09-25 iš Wayback Machine projekto. Aldona Gaigalaitė