Florijonas Bogužas 1620 m. pastatė medinę bažnyčią, jai dovanojo Kruopainių ir Žvirgždžių kaimus (priklausė ir 1805 m.). 1620 m. įsteigta parapinė mokykla (veikė ir XIX a. pirmojoje pusėje). 1802 m. pastatyta dabartinė ąžuolinių rąstų bažnyčia. XIX a. pradžioje pastatyta šventoriaus koplyčia.
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė. Ji halinio tipo, trinavė, vidaus erdvę skaido lėkštomis arkomis sujungti stulpai su aukštais pjedestalais. Pagrindinė dalis nuo prienavio atskirta medine siena, kurioje abipus įėjimo yra du ilgi langai su baliustromis. Virš prienavio suformuota patalpa chorui su vargonais. Interjeras dažytas šviesiais melsvais, gelsvais atspalviais. Įrengti 5 neobarokiniai altoriai. Netaisyklingo ovalo formos šventoriaus tvora mūrinė, neaukšta. Jame yra medinė varpinė (XIX a.), Kryžiaus kelio stočių koplytėlės, pastatytos ant betoninių cokolių. Koplytėles dengia keturšlaičiai stogeliai su kalvio darbo saulutėmis. Medinė varpinė aštuonkampė, stovinti ant neaukšto akmens mūro pamato. Priekinėje varpinės dalyje pristatytas prieangis. Statinį dengia aštuonkampis skardinis stogas. Galinėje šventoriaus dalyje stovi koplyčią primenantis sandėlis su 4 kolonų portiku.
Bažnyčios pastatas išsiskiria siaura penkiasiene presbiterija su platesniu trišlaičiu stogu, suformuojančiu įdubas. Su masyviu bokštu, iškylančiu virš pagrindinio fasado frontono. Bokštas dviejų tarpsnių, aštuonkampis, įmantriu šalmu, kurį vainikuoja kaltinis kryžius su vėtrunge, vaizduojančia trimituojantį angeląNeobarokinių formų bokštas pakeitė senuosius bokštus, nugriautus per 1912 m. bažnyčios rekonstrukciją.
Pagrindinis fasadas turi klasicistinės architektūros bruožų. Aukštą frontoną nuo pagrindinio fasado atskiria stoginėlis. Langai klasicistiniai, stačiakampiai, su sandrikais. Ant žemo akmens mūro pastatyta bažnyčia apkalta vertikaliomis lentelėmis, pabrėžiančiomis pastato vertikalumą.