Paul-Émile Janson (1872 m. gegužės 30 d. Briuselis – 1944 m. kovo 3 d. Buchenvaldo konclageris) – belgų teisininkas, politikas, ministras pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras, liberalų veikėjas.
Tėvas – liberalų politikas Paul Janson. Sesuo Marie Janson 1921 m. tapo pirmąja Belgijos Senatore moterimi; jos sūnus – Belgijos ministras pirmininkas ir NATO generalinis sekretorius Paul-Henri Spaak[1].
Biografija
Briuselio laisvajame universitete baigė teisę. Studijuojamas (1891 m.) pasisakė už tai, kad būtų įvesta visuotinė rinkimų teisė[2].
Po studijų – advokatas, kurį laiką Vrije Universiteit Brussel (VUB) profesorius. Masonų ložės Les vrais Amis de l'Union et de l'Honneur Briuselyje narys.[3] Nuo 1910 m. Belgijos deputatų rūmų narys, nuo 1920 m. gynybos ministras, Henri Jaspar kabinete (1927–1931), vėliau – ir Charles de Broqueville (1932–1934), 1939-1940 m. Hubert Pierlot kabinete – teisingumo ministras, 1937-1938 m. ministras pirmininkas, 1939 m. užsienio reikalų ministras[4].
Šaltiniai
- ↑ „Clear Stearer“, Time, 1937
- ↑ Biografija (anglų k.)
- ↑ Eugen Lennhoff, Oskar Posner, Dieter A. Binder: Internationales Freimaurerlexikon. 5. Auflage. Herbig, München 2006, ISBN 978-3-7766-2478-6, S. 432
- ↑ Biografija Liberalų archyvas (flamandų k.)
