Paskutinė naktis Tvisted Riveryje (angl. Last Night in Twisted River) – JAV rašytojo Džono Irvingo romanas, parašytas 2009 metais.
Romanas tęsiasi penkis dešimtmečius ir pasakoja apie berniuką bei jo tėtį. Berniukas užauga ir tampa garsus rašytojas, parašęs aštuonis nuostabius romanus, iš kurių vienas pateko į 2009-ųjų geriausių knygų pagal „Time“ žurnalą sąrašą.
Kūrinį „Paskutinė naktis Tvisted Riveryje“ Džonas Irvingas rašė net 20 metų. Joje gausu Džonui Irvingui būdingų temų. Pagrindinio personažo, kaip rašytojo, karjeros aprašymas atspindi ir paties Džono Irvingo karjerą. Galima sakyti, jog „Paskutinė naktis Tvisted Riveryje“ iš dalies yra autobiografinė autoriaus knyga. Kūrinys susilaukė įvairių vertinimų: „The Independent“ ir „The Dallas Morning News“ gyrė rašytoją už „nuostabiausią kūrinį iki šiol“, tuo tarpu „The New York Times“ bei „St. Petersburg Times“ nebuvo labai sužavėti ir teigė, jog „kūrinys neturi prasmės“.
Siužetas
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Kūrinys prasideda 1954 m. smulkiame ir tikrai „neklestinčiame“ Tvisted Riverio miestelyje, kuris įsikūręs šiaurinėje Naujojo Hampšyro dalyje. Dominikas Bačiagalupas yra virėjas, gyvenantis virš virtuvės su savo dvylikamečiu sūnumi Danieliu. Prieš dešimt metų Dominikas neteko savo žmonos Rozi po to, kai šie kartu su bendru draugu Kečumu šoko ant užšalusio ežero ir staiga įlūžo ledas.
Dar vienas įvykis pakeitė Dominiko, Danielio ir Kečumo gyvenimą. Vietinio pareigūno mergina Konstablija Karl ir Dominikas turi romaną. Vieną naktį, klaidingai merginą palaikęs meška, Dominiko sūnus Danielis su keptuve tvoja Konstablijai per galvą ir ši miršta. Dominikas nugabena Konstablijos kūną į Karlo namus ir palieka ją ant grindų tam, kad po išgertuvių atsibudęs Karlas manytų, jog tai jis užmušė savo merginą (mat jis dažnai ją primušdavo). Kitą rytą Dominikas ir Danielis papasakoja Kečumui kas nutiko ir išskrenda iš Tvisted Riverio tikėdamiesi, kad Karlas neišsiaiškins kas iš tikrųjų nutiko.
Dominikas ir Danielis atvyksta į Bostoną, kur Dominikas įsidarbina viename italų restorane ir pakeičia savo vardą į Del Popolo, kad pasislėptų nuo Karlo. Tuo metu Danielis lanko privačią Ekseterio mokyklą pietinėje Nju Hampšyro dalyje, o po to įstoja ir į Nju Hampšyro universitetą. Jis ima rašyti savo pirmąjį romaną, o dar po kiek laiko sutinka Keitę Kalahan, radikalių pažiūrų meno studentę, kurią veda. Keitė pagimdo sūnų Džo, tačiau kai jam sueina dveji, ji palieka Danielį su kitu vyriškiu, kurį bando išgelbėti nuo karo prievolės. Danielis su Džo persikelia į Ajovą. Jis, kaip ir tėvas, pakeičia savo vardą (į Denis Andželas), kad pasislėptų nuo Karlo ir naudoja šį pseudonimą išleisdamas savo romanus.
Tvisted Riveryje pasilikęs Kečumas bendrauja laiškais ir telefonu su Dominiku bei Deniu ir perspėja, kad jų ieško Karlas. Kečumo patariamas, Dominikas palieka Bostoną ir persikelia gyventi į Vermontą, kur dabar gyvena ir Denis. Jis vėl pakeičia savo vardą, šįkart į Tonis Andželas. Kol Denis moko studentus rašymo Vindhemo koledže, Tonis atidaro savo nuosavą restoraną. Po ketvirtojo ir paties didžiausio pasisekimo sulaukusio savo romano „Kenedžio tėvai“ išleidimo, Denis nustoja mokyti kitus ir susikoncentruoja ties rašymu. Tada, 1983 m., dvi lentpjūvės darbininkų žmonos iš Tvisted Riverio atsitiktinai sustoja papietauti Tonio restorane ir jį atpažįsta bei perpasakoja tai Karlui. Vėlgi, Kečumui patariant, tėvas ir sūnus yra priversti išskristi, šįsyk – į Torontą.
Atsikėlę į naują šalį, Tonis ir Denis susigrąžina savo buvusius vardus – Dominikas ir Danielis. Vėlgi Dominikas suranda restoraną, kuriame įsidarbina, o Danielis savo buvusiu pseudonimu toliau „kepa“ naujus romanus. Jo sūnus Džo užaugęs, tad šis pasilieka Jungtinėse Valstijose studijuoti Kolorado universitete. Danielis susipažįsta su filmų scenariste Šarlote Turner, kuri adaptuoja filmui vieną iš Danielio romanų. Jie nusprendžia susituokti, bet tik tada kai Džo baigs studijas. Deja, per nelaiminga autoavariją 1987-iais Džo žūva, o Denis, negalėdamas susitaikyti su sūnaus mirtimi, palieka Šarlotę.
Galiausiai ateina 2001-ieji metai ir Kečumas per neatsargumą nuveda Karlą tiesiai prie Dominiko ir Danielio namų Toronte. Karlas šauna į Dominiką ir jį nužudo, o Danielis atsako tuo pačiu Karlui. Kečumas labai graužiasi, kad suklydo ir nesugebėjo apsaugoti savo draugų ir nusižudo pats. Denis, netekęs mamos, tėvo, sūnaus ir geriausio draugo, bando susikoncentruoti į savo aštuntosios knygos rašymą.
Tada jo paskutinė viltis Emi, arba „ponia Dangus“, netikėtai pasirodo prie jo durų slenksčio. Emi siūlo Deniui savo paramą ir sakosi galinti suteikti kokią tik prireiks. Sužinojusi visas garsiojo rašytojo netektis, ji paseka Deniui iš paskos. Dabar laimingu gyvenimu besidžiaugiantis Danielis pradeda naują savo knygą žodžiais: „Jaunas kanadietis, kuriam negalėjo būti daugiau nei penkiasdešimt, užsibuvo čia per ilgai“ (tokia yra ir paties kūrinio „Paskutinė naktis Tvisted Riveryje“ pirmieji žodžiai).
Personažai
Dominikas Bačiagalupas / Dominikas Del Popolo / Tonis Andželas: buvęs virėjas Tvisted Riveryje. Jo tėvas, kuriam teko bėgti nuo teisėsaugos prieš gimstant Dominikui, pavadino savo sūnų Kapadilupu (liet. vilkų galva), tačiau jo mama pervadino jį Bačiačalupu (liet. vilkų bučinys), tačiau vėliau galiausiai pavardė aiškumo dėlei buvo dar kartą pervadinta į Bačiagalupas. Vėliau, bėgdamas nuo Karlo, jis pasikeitė pavardę į Del Popolo, o vėliau ir į Tonis Andželas. Jis pernelyg stipriai saugo savo sūnų Danielį, o vėliau ir sūnaus sūnų, savo anūką Džo.
Danielis Bačiagalupas / Denis Andželas: Dominiko sūnus ir buvęs virėjo padėjėjas Tvisted Riveryje. Vėliau tampa garsiu rašytoju, parašiusiu net pusiau autobiografinius romanus. Visi jie pasirašyti Denio Andželo pseudonimu, tam kad pasislėptų nuo Karlo. Į jį dėmesį dažnai atkreipia daug vyresnės moterys.
Kečumas: lentpjūvys iš Tvisted Riverio ir geriausias Dominiko draugas. Jo pirmasis vardas niekad neatskleidžiamas. Būdamas jaunas atsiskyrė nuo tėvų ir nuo dvylikos metų nustojo mokytis. Kartą buvo vedęs. Kaip geriausias Dominiko draugas, labai jį saugo, taip pat ir Dominiko sūnų Danielį. Jis yra tarytum pastarųjų „patarėjas“ kaip pasprukti nuo Karlo.
Rozina Kalegoro (Rozi): Danielio žmona, taip pat ir tolima giminaitė. Ji buvo „išremta“ į Naująjį Hampšyrą šeimos noru, nes tapo nėščia. Galiausiai persikėlė į Tvisted Riverį.
Džeinė: indų plovėja Tvisted Riveryje ir Dominiko meilužė. Jos pilnas vardas nėra žinomas. Ji yra Konstablo Karlo mergina.
Konstablas Karlas („kaubojus“): vietinis policijos pareigūnas, kuris didžiąją dalį laiko praleidžia stabdydamas muštynes baruose ir siųsdamas Kanados prancūzus atgal namo, kad šie susirastų darbą. Jis dažnai išgeria ir retkarčiais primuša savo merginą Džeinę. Įgijo pravardę „kaubojus“ dėl savo nenuspėjamo elgesio.
Keitė Kalaha: Danielio žmona, kol šis studijuoja Nju Hampšyro universitete. Ji aršiai pasisako prieš karą ir gelbėja draugus nuo karinės tarnybos. Seksualinė anarchistė.
Džo Bačiagalupas: Danielio ir Keitės sūnus. Gavo Bačiagalupo pavardę nepaisant to, kad jo tėvas pakeitė pavardę besislapstydamas nuo Karlo. Iš mamos perėme azarto „gyslelę“ ir dažnai elgiasi neatsakingai bei rizikingai.
Šarlotė Turner: Danielio žmona Toronte. Kanadietė, rašanti scenarijus filmams, tarp jų ir pagal vieną Danielio romaną. Po to, kai išsiskyrė su Danieliu, laimėjo oskarą už geriausiai adaptuotą filmą.
Emi Martin: paskutinė Danielio meilė Toronte. Jos pravardė „panelė Dangus“, nes kartą su parašiutu nuoga nusileido Ajovoje.
Ištakos
Džonas Irvingas yra sakęs, jog šį romaną kūrė 20 metų. Idėja parašyti romaną apie virėją ir sūnų, sprunkantį nuo padarytų nusikaltimų, jam į galvą šovė dar 1986 m. Nors pradėjo rašyti kūrinį 2005-iais, tačiau būtent prieš dvidešimt metų mintyse nupiešė tokį siužetą. Jis teigė, jog galiausiai kūrinio veiksmas gimė išgirdus Bobo Dylano dainą „Susipainiojęs mėlynoje spalvoje“ (angl. Tangled Up in Blue), kurioje dainuojama apie bėgimą nuo pasekmių.
Daugybė panašumų sieja pagrindinį kūrinio herojų Danielį Bačiagalupą su pačiu Džonu Irvingu. 2009 m. spalį per interviu „The New York Times“ žurnalui jis sakė, kad „rašyti protarpiais buvo sunku, nes yra dalykų, kurių pats nelabai noriu prisiminti“.
