Aesculus hippocastanum
Paprastasis kaštonas
Apsaugos būklė
Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai ( Rosidae) Šeima: Sapindiniai ( Sapindaceae) Pošeimis: Kaštoniniai ( Hippocastanoideae) Gentis: Kaštonas ( Aesculus) Rūšis: Paprastasis kaštonas ( Aesculus hippocastanum)
Binomas
Aesculus hippocastanum L., 1753
Paplitimas:
Paprastojo kaštono savaiminio paplitimo arealas (Balkanų pusiasalio pietūs):      savaiminis paplitimas ✖ savaiminio paplitimo izoliuotos populiacijos

Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sapindinių (Sapindaceae) šeimos, kaštoninių (Hippocastanoideae) pošeimio lapus metančių vienanamių medžių rūšis, kurio moteriški ir vyriški žirgininiai žiedai sukrauti ant to paties vieno medžio.^[2]

Susikryžminus paprastiesiems ir raudonžiedžiams kaštonams (Aesculus pavia), atsirado jų hibridinė tarpinė – rausvažiedžių kaštonų (Aesculus × carnea) atmaina, kurios kilmė neaiški, bet manoma kad ji pirmą kartą galbūt pasirodė Vokietijoje dar prieš 1820 metus.

Tai reliktinė ankstyvojo pleistoceno epochos rūšis augusi prieš milijoną metų ir buvusi plačiai paplitusi tuometinėje Europoje. Jos arealo susitraukimą bandoma paaiškinti, kad tai įvyko su tam tikrų didelių gyvūnų išnykimu, kurie maitindamiesi kaštono sėklomis, netiesiogiai atliko šios rūšies platintojų vaidmenį.^[3]

Dabar savaiminės rūšies populiacijos paplitusios tik nedidelėje pietų Balkanų pusiasalio dalyje 250–1600 m aukštyje, čia augančiuose Pindo kalnų ir Balkanų mišriuosiuose miškuose (Graikijos, Albanijos, Šiaurės Makedonijos, Bulgarijos dalyse).

Paprastųjų kaštonų išplitimo po Europą pradžia, kaip manoma, yra 1557 m., kuomet iš Osmanų imperijos į Prahą buvo importuotos jų sėklos, taip ši rūšis pasirodė ir Lietuvoje.

Iki šiol rūšis buvo išplatinta vidutinių platumų klimato juostos regionuose, įskaitant Šiaurės Amerikos žemyną, Naująją Zelandiją.

Šiauriausiai augantys individai yra pasodinti Kanados Edmontono mieste (Alberta), Reikjavike (Islandija), Norvegijos Tromso ir Finmarko apskrities Harstado mieste.

Įprastai užauga 15–25 m, rečiau iki 36–39 m aukščio. Didžiausios – 7,33 m apimties kamienu užregistruotas Hai Vykomo miesto Hughenden Manor parke (Anglija) augantis medis.^[4]

Laja plati, daugiašakė. Lapai sudėtiniai, delniški, sudaryti iš 5–7 lapelių, kurių ilgis 13–30 cm. Žydi gegužės mėnesį baltais kvapniais žiedynais. Žiedyno aukštis 10–30 cm, sudarytas iš 20–50 žiedų. Rudenį subrandina vaisius, vadinamąjį spygliuotą goželį, kurių ant kotelio gali būti nuo 1 iki 5. Goželio viduje paprastai būna viena, rečiau dvi ar trys stambios, rudos sėklos.

Gyvena iki 300 metų.^[5]

Paprastieji kaštonai plačiai sodinti parkuose, soduose, šalikelėse.

Paprastųjų kaštonų žievėje daug taninų, glikozido escino, eskulino – cheminių junginių, kuriuos iki šių dienų naudoja farmacijos pramonė. Iš šios rūšies išgautos medžiagos naudojamos nuovirų, užpilų ir tepalų gamyboje. Žievės ir lapų nuoviras yra naudojamas Albanijos, Kosovo ir Centrinės Italijos liaudies medicinoje kraujotakos ir reumatinių ligų gydymui.^[6]

Neapdorotos sėklos yra nuodingos, o perdirbtos naudojamos muilo bei kosmetikos gamyboje.

Sėklos turi ir didelę ekologinę vertę – jomis minta elniai, o žydinčios žiedadulkės pritraukia daug vabzdžių,^[7] įskaitant bites, kamanes.

Kenkėjai ir ligos:

• Kaštoninė keršakandė (Cameraria ohridella) – pavojingiausias paprastųjų kaštonų kenkėjas, sukelia lapų rudumą, jie susiraito. Lietuvoje pirmą kartą aptikta 2002 metais, o nuo 2005 metų plito masiškai.
• Guignardia aesculi – paprastųjų kaštonų lapų rudą dėmėtumą sukelia kaštoninės filostiktos grybelio lytinė stadija.^[8]
• Kaštoninė uncinulė (Erysiphe flexuosa) – grybelis, sukeliantis kaštonų miltligę.^[9]

Geriausias apsaugojimo būdas nuo paprastuosius kaštonus puolančių parazitinių grybelių ir kaštoninės keršakandės, lapų sunaikinimas arba purkšti fungicidais.

1. Aesculus asplenifolia Loudon
2. Aesculus castanea Gilib.
3. Aesculus hippocastanum f. beaumanii (C.K.Schneid.) Dole
4. Aesculus hippocastanum f. pendula (Puvill.) Rehder
5. Aesculus hippocastanum var. argenteovariegata Loudon
6. Aesculus hippocastanum var. aureovariegata Loudon
7. Aesculus hippocastanum var. beaumanii C.K.Schneid.
8. Aesculus hippocastanum var. flore-pleno Loudon
9. Aesculus hippocastanum var. incisa Booth ex Loudon
10. Aesculus hippocastanum var. pendula Puvill.
11. Aesculus hippocastanum var. variegata Loudon
12. Aesculus memmingeri K.Koch
13. Aesculus procera Salisb.
14. Aesculus septenata Stokes
15. Hippocastanum vulgare Gaertn.

Iš paprastųjų kaštonų yra išveista kultivarų, dalis jų surašyti žemiau:^[10]

1. Aesculus hippocastanum 'Baumennii'
2. Aesculus hippocastanum 'Wisselink'

• Svetimžemiai medžiai Lietuvoje
• Valgomasis kaštainis

• 
  Paprastojo kaštono pumpuras
• 
  Paprastojo kaštono lapai
• 
  Prieš sužydėjimą
• 
  Paprastojo kaštono žiedynas
• 
  Žiedai
• 
  Žydintis paprastojo kaštono medis
• 
  Vaisiai
• 
  Paprastojo kaštono vaisiai ir sėklos
• 
  Laja
• 
  Išdygęs medelis
• 
  Jaunas medelis
• 
  Kamienas ir lapai
• 
  Paprastasis kaštonas pražydęs rudenį
• 
  Kaštoninės keršakandės (Cameraria ohridella) pažeisti paprastojo kaštono lapai

Vikiteka: Paprastasis kaštonas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• theplantlist.org / Aesculus hippocastanum L.
• besjournals.onlinelibrary.wiley.com / Biological Flora of the British Isles: Aesculus hippocastanum Archyvuota kopija 2021-07-24 iš Wayback Machine projekto.; Peter A. Thomas, Omar Alhamd, Grzegorz Iszkuło, Monika Dering, Tarek A. Mukassabi | First published: 13 February 2019
• medziai.apicentras.lt / Aukštadvario kaštonas Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.