Pandėlio valsčius

56°01′š. pl. 25°13′r. ilg. / 56.02°š. pl. 25.22°r. ilg. / 56.02; 25.22

Pandėlio valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Pandėlys
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Zarasų apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Rokiškio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Rokiškio apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Rokiškio apskritis (1944–1950)

Pandėlio valsčius (rus. Понедѣльская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Pandėlys.

Istorija

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Pandėlio rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 5513 488 kiemai [2] 9 seniūnijos 108
1923 m.[3] 240 7729 1634
1932 m. 212 7688 8 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)		 242 8 apylinkės [5]

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Buivydžiai Buivydžių seniūnija Buivydžių apylinkė
Gudeliai Gudelių seniūnija Gudelių apylinkė
Kazliškis Kazliškio seniūnija Kazliškio apylinkė
Lebedžiai Lebedžių seniūnija Lebedžių apylinkė
Pandėlys Pandėlio seniūnija Pandėlio apylinkė
Raikėnai Raikėnų seniūnija Raikėnų apylinkė
Sriubiškiai Sriubiškių seniūnija Sriubiškių apylinkė
Šiekštininkai Šekštininkų seniūnija Šiekštininkų apylinkė
Iš viso: 8 seniūnijos 8 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

  • Abelių (Obelių) k.
  • Anovos vs.
  • Antanavos vs.
  • Apaščialkos vs.
  • Apaščių dv.
  • Apušoto vs.
  • Ažubalių k.
  • Ažubalių vs.
  • Ažušeksčio vs.
  • Balandiškio vs.
  • Baroninės k.
  • Barzdžių vs.
  • Bendrinių k.
  • Beržuonių k.
  • Beržuonos vs.
  • Bigeniškių vs.
  • Bilentiškių vs.
  • Birunavos vs.
  • Bogdalavos dv.
  • Brežės vs.
  • Buginiškių k.
  • Buivėnų k.
  • Buividiškio vs.
  • Buividiškių k.
  • Buividžių k.
  • Buivydžių k.
  • Čečiškių k.
  • Čeponiškių k.
  • Daržupių vs.
  • Daujetiškio vs.
  • Daupelių k.
  • Degenių k.
  • Dirvoniškių vs.
  • Eidžionių k.
  • Geniškių I vs.
  • Geniškių II vs.
  • Gerkonių k.
  • Gineišių k.
  • Girelės vs.
  • Girios vs.
  • Girstaikiškių k.
  • Griauželių k.
  • Griaužų k.
  • Grubų vs.
  • Gudeliškių k.
  • Gudelių k.
  • Gumbiškio vs.
  • Jakubiškių vs.
  • Janovos k.
  • Juodalieknio vs.
  • Juokiškio vs.
  • Jurkiškio vs.
  • Kaliamesčio k.
  • Kalpakų k.
  • Kazliškio k.
  • Kazliškių dv.
  • Kazliškių vnk.
  • Kilpiškių k.
  • Kirdonių k.
  • Kirmeliškio k.
  • Klaipėdiškio vs.
  • Krekėnų vs.
  • Kroklių k.
  • Ksaveravos vs.
  • Kurklaičių I k.
  • Kurklaičių II k.
  • Lailūnų dv.
  • Laitiškio I vs.
  • Laitiškio II vs.
  • Latvelių k.
  • Laučiūvkos vs.
  • Lavanovos vs.
  • Lazariškio vs.
  • Lebedžių k.
  • Lebedžiūnų k.
  • Leopoldavos vs.
  • Lepenių vs.
  • Lydžiūnų dv.
  • Lydžiūnų vs.
  • Liepgirio vs.
  • Liūberiškio vs.
  • Martinavos vs.
  • Martinonių k.
  • Mykalinavos k.
  • Miliūnų k.
  • Naniškių k.
  • Nartaikių plv.
  • Naujakiemio vs.
  • Naujapilio vs.
  • Naujikų k.
  • Niclozos vs.
  • Paberžynės vs.
  • Paberžių k.
  • Pagojų k.
  • Pajuodraisčio vs.
  • Pakalvio vs.
  • Pakapių k.
  • Palaveniečių k.
  • Pandėlio dv.
  • Pandėlio k.
  • Pandėlio vs.
  • Pauglinės vs.
  • Paževiškių k.
  • Petriškio vs.
  • Plikiškių k.
  • Podzialaukės dv.
  • Podžiūnų dv.
  • Pulnikėlių k.
  • Pulnikių dv.
  • Pulnikių plv.
  • Radaikių k.
  • Radžiūnėlių vs.
  • Radžiūnų dv.
  • Radžiūnų vs.
  • Raikėnų k.
  • Raudonbalės vs.
  • Rumpiškėnų k.
  • Salagalio vs.
  • Samuliškio vs.
  • Sapijavos vs.
  • Savaidižkių k.
  • Siaurikų k.
  • Skrebų k.
  • Smilgių k.
  • Spiegų k.
  • Sriubiškių k.
  • Stakliškių vs.
  • Stanitrunų k.
  • Stankūnų k.
  • Stasiūnėčių k.
  • Stenionių k.
  • Stunkūnų k.
  • Šakališkio vs.
  • Šakalių dv.
  • Šekštininkų k.
  • Šiaudinės k.
  • Šilaikių vs.
  • Šilų k.
  • Šlapių vs.
  • Šnipiškių vs.
  • Uvainių k.
  • Vaidavos vs.
  • Vainiškio vs.
  • Valiuliškių k.
  • Varnelių k.
  • Veselavos k.
  • Vilkelių k.
  • Vozgučių k.
  • Zalesijos vs.
  • Ziukovinos vs.
  • Žarniškių vs.
  • Žvirblių k.

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1897 Vosgučiai Juozas Blažys, vargonininkas 1956
1909 Naniškiai Petras Kiaulėnas, tapytojas ir architektas 1955
1922 Geniškis Leonas Juozonis, tautodailininkas 2015
1923 Gudeliai Jonas Zemvaldas Balkevičius, kalbininkas 2000
1928 Grubos Gerardas Bajoras, chemikas 1991
1934 Buivėnai Boleslovas Povilas Dačiulis, filologas, poetas 2020
1939 Kazliškis Algimantas Jakimavičius, entomologas
1944 Buivydžiai Romas Kaunietis, kraštotyrininkas

Šaltiniai

  1. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
  2. ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 25 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 661–669 psl.
  5. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 116
  6. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 663 psl.
  7. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 667–668 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 119