Padrikasis kaimas – žemdirbių gyvenvietės tipas. Toks kaimas, manoma, vienas seniausių Lietuvoje.[1]
Padrikojo kaimo sodybų (žemės valdų) išdėstyme nėra aiškaus plano arba jungiančios ašies. Kitaip nei kupetiniame kaime, čia sodybų ribos nėra aiškiai apibrėžtos, pastatai išdėstyti laisvai. Šių kaimų keliai vingiuoti, sodybos įsikūrusios prisitaikant prie aplinkinio reljefo.
Padrikasis kaimas laikomas ankstyviausiu kaimo tipu, kaip manoma, išsirutuliojųsių iš neįtvirtintų gyvenviečių, kurios atsirado XI–XIV a. prie pilių.[2] Labiausiai padrikieji kaimai buvo paplitę iki Valakų reformos (įstatymais įtvirtintos 1557 m.).[1]
Strazdai: įkurti XVIII a. viduryje, išretėjusio užstatymo, namai dvigaliai ir viengaliai, tvartai narvelinio tipo, kluonai dideli, su įvažiavimu iš galo.[3]
Šuminai: 7 paminklinės gausiai apželdintos sodybos, centre susiformavusi netaisyklinga aikštelė, aplink ją stūkso pirkios ir tvartai, svirnai, atokiau, ežero link – dideli kluonai.[4]
Vaišnoriškė: padrikasis išretėjęs kaimas, išsidėstęs pušynais apaugusiame sudėtingame reljefe.[5]